Klaipėda - nesenstanti, darbinga ir versli

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečio proga Lietuvos statistikos departamentas parengė pranešimą spaudai apie Klaipėdos miestą ir apskritį.

1925 m. gyventojų surašymo Klaipėdos krašte duomenimis, Klaipėdos mieste buvo 35 tūkst. 845 gyventojai. Iš jų beveik du trečdalius sudarė vokiečiai, vienas trečdalis – lietuvių, o apie 4 tūkst. – kitų tautybių gyventojų.

Per 88 metus uostamiestis sparčiai augo ir 2013-ųjų pradžioje jame gyveno 160 tūkst. gyventojų. Tai trečiasis pagal dydį šalies miestas po Vilniaus ir Kauno. Didžiąją (62 proc.) uostamiesčio gyventojų dalį sudaro darbingo amžiaus žmonės, 16 procentų – vaikai (iki 15 metų amžiaus), 22 procentus – pensinio amžiaus žmonės.

2012 m. Klaipėdoje gimė 2 tūkst. naujagimių. Kartu su Vilniumi tai vieninteliai didieji Lietuvos miestai, kuriuose daugiau žmonių gimsta nei miršta. Dažniau Klaipėdoje ir tuokiamasi – 1 tūkst. gyventojų teko 7,4 santuokos. Šiuo atžvilgiu uostamiestį lenkia tik sostinė (8,4 santuokos).

Klaipėdoje yra 49 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokosi 20 tūkst. mokinių. Yra penkios kolegijos ir du universitetai. Iš viso Klaipėdoje studijuoja 15 tūkst. studentų.

2011 m. Klaipėdoje pastatyti 84 gyvenamieji namai, juose įrengti 607 butai. Pagal šį skaičių Klaipėda antroje šalyje po Vilniaus (628 gyvenamieji namai, juose įrengti 855 butai).

Klaipėdoje yra 422 apdirbamosios gamybos įmonės, 500 – statybos, 1329 – didmeninės ir mažmeninės prekybos, 781 – transporto ir saugojimo, 218 – apgyvendinimo ir maitinimo įmonių.

Klaipėdoje yra vienintelis Lietuvos prekybinis uostas. 2011 m. jame buvo perkrauta 36 mln. 594 tūkst. tonų krovinių, iš jų 32 procentai perkrauta trąšų (11,6 mln. tonų.) ir 25 procentai naftos produktų (9,1 mln. tonų).  Per  2011 m. į Klaipėdos jūrų uostą atvyko ir iš jo išvyko 280,9 tūkst. keleivių.

Remiantis Lietuvos saugos laivybos administracijos duomenimis 2013 m. pradžioje Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruota 110 laivų: 49 prekybiniai, 44 žvejybiniai, 12 vilkikų, 5 specialiosios paskirties. Jūrų laivais, plaukiojančiais su Lietuvos vėliava, 2011 m. vežta 7 mln. 184 tūkst. tonų krovinių ir 291,7 tūkst. keleivių.

Klaipėdos apskrityje – mažiausias nedarbo lygis, kuris 2011 m. siekė 12,8 procento (šalies vidurkis – 15,4).

Klaipėdos apskrityje 2011 m. buvo sukurta 12,1 procento šalies bendrojo vidaus produkto. Didžiausią (42 proc.) dalį bendrosios pridėtinės vertės Klaipėdos apskrityje sudarė didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, 25 procentus – pramonė, 12 procentų – viešasis valdymas, švietimas, sveikatos ir socialinė priežiūra, po 6 procentus – statybos nekilnojamojo turto operacijos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių