- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spalį Europos Komisijos pateiktame Baltijos jūros žuvų išteklių žvejybos 2011 m. galimybių pasiūlyme sakoma, kad menkių ištekliai po kelis metus trukusių žvejybos apribojimų, atsinaujino, todėl galima dar labiau padidinti šių žuvų sugavimo kvotas kiekvienai Baltijos šaliai.
Tačiau, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, nuo kitų metų EK siūlo smarkiai sumažinti Baltijos silkių (strimelių) ir šprotų žvejybos galimybes. 2011 metais strimelių kvotas buvo siūloma mažinti 28 proc., o šprotų – 30 proc., tačiau spalio 26 dieną vykusiame Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Baltijos šalims pavyko pasiekti kompromisą, pagal kurį silkių kitąmet bus galima sugauti 24 proc., o šprotų – 15 proc. mažiau nei šiemet.
Lietuvos žvejybos laivynas – kuklus, bet galingas
Europos Sąjungos duomenimis, šiuo metu Europos valstybėse yra daugiau nei 84 tūkst. žvejybinių laivų. Lietuvos žvejybos laivynas palyginus kuklus – jį sudaro tik 201 laivas. Daugiausiai žvejybos laivų iš prie Baltijos jūros esančių šalių turi Skandinavijos šalys: Suomija – 3239, Danija – 2878, Švedija – 1439 laivus. Lietuva atsilieka nuo kaimynių Latvijos ir Estijos, turinčių 800 ir 946 žvejybinius laivus. Tačiau pagal laivų keliamąją galią savo kaimynes lenkiame – mūsų žvejybinių laivų keliamoji galia – 46 tūkst., latvių – 42 tūkst., estų – 14 tūkst. tonų.
Perversmas, kai Lietuvoje esančių laivų skaičius sumažintas, įvyko prieš kelis metus, paisant ES reikalavimų.
„Jūros laivyną sumažinome net 40 proc., siekdami, kad žvejyba taptų pelningesnė, o vienam laivui tektų didesnė kvota“, – sakė Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas.
Žvejybos sektoriuje Lietuvoje dirba apie 700 žmonių, o visoje ES – daugiau nei 35 tūkstančiai. Daugiausia žvejyba Baltijos jūroje užsiima lenkai (2,5 tūkst. Lenkijos gyventojų) ir danai (2 tūkst. Danijos gyventojų). Tarp Europos žuvies tiekėjų Lietuva užima 11–ąją vietą su daugiau nei 180 tonų žuvies kasmet ir lenkia kaimynus latvius bei estus.
Lietuvos žvejams apribojimai didelių nuostolių pridaryti neturėtų
Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2009 m. sausio – rugsėjo mėn. Lietuvos žvejybos įmonės Baltijos jūroje sugavo 22 534 tonų įvairių rūšių žuvų. Tai 3 766 tonų daugiau nei per tą patį 2008 metų laikotarpį. Pagrindinę žvejybos laimikio Baltijos jūroje dalį sudarė 16 994 tonos Baltijos šprotų, 3 065 tonos strimelių, 2 019 tonų menkių ir 316 tonų plekšnių. Nė karto per metus neviršijome mums nustatytų kvotų, o kartais jų net nepajėgdavome panaudoti.
T.Zolubas sakė, kad Europos Komisijai priėmus naują nutarimą ir sumažinus Baltijos silkių ir šprotų žvejybos galimybes, iš 14 Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos žvejybos įmonių smarkiai nukentės tik viena, investavusi į specialius, būtent silkių ir šprotų žvejybai pritaikytus laivus.
„Kitoms įmonėms, turinčioms universalius laivus, bus lengviau, kadangi užuot gaudžiusios daugiau šprotų ar silkių, jos ims žvejoti menkes, kurių kvotos šiais metais netgi padidėjo“, – sakė T. Zolubas, patikindamas, kad kvotų sumažinimas neturės įtakos ir galutiniam žuvies pirkėjui – žuvies produktai neturėtų brangti, todėl ir taip mėgstamų silkių ant lietuvių stalo neturėtų pritrūkti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis6
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų12
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai6
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba4
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...