Kitąmet Baltijos silkių bus sužvejojama mažiau

Spalį Europos Komisijos pateiktame Baltijos jūros žuvų išteklių žvejybos 2011 m. galimybių pasiūlyme sakoma, kad menkių ištekliai po kelis metus trukusių žvejybos apribojimų, atsinaujino, todėl galima dar labiau padidinti šių žuvų sugavimo kvotas kiekvienai Baltijos šaliai.

Tačiau, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, nuo kitų metų EK siūlo smarkiai sumažinti Baltijos silkių (strimelių) ir šprotų žvejybos galimybes. 2011 metais strimelių kvotas buvo siūloma mažinti 28 proc., o šprotų – 30 proc., tačiau spalio 26 dieną vykusiame  Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Baltijos šalims pavyko pasiekti kompromisą, pagal kurį silkių kitąmet bus galima sugauti 24 proc., o šprotų – 15 proc. mažiau nei šiemet.

Lietuvos žvejybos laivynas – kuklus, bet galingas

Europos Sąjungos duomenimis, šiuo metu Europos valstybėse yra daugiau nei 84 tūkst. žvejybinių laivų. Lietuvos žvejybos laivynas palyginus kuklus – jį sudaro tik 201 laivas. Daugiausiai žvejybos laivų iš prie Baltijos jūros esančių šalių turi Skandinavijos šalys: Suomija – 3239, Danija – 2878, Švedija – 1439 laivus. Lietuva atsilieka nuo kaimynių Latvijos ir Estijos, turinčių 800 ir 946 žvejybinius laivus. Tačiau pagal laivų keliamąją galią savo kaimynes lenkiame – mūsų žvejybinių laivų keliamoji galia – 46 tūkst., latvių – 42 tūkst., estų – 14 tūkst. tonų.

Perversmas, kai Lietuvoje esančių laivų skaičius sumažintas, įvyko prieš kelis metus, paisant ES reikalavimų.

„Jūros laivyną sumažinome net 40 proc., siekdami, kad žvejyba taptų pelningesnė, o vienam laivui tektų didesnė kvota“, – sakė Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas.

Žvejybos sektoriuje Lietuvoje dirba apie 700 žmonių, o visoje ES – daugiau nei 35 tūkstančiai. Daugiausia žvejyba Baltijos jūroje užsiima lenkai (2,5 tūkst. Lenkijos gyventojų) ir danai  (2 tūkst. Danijos gyventojų). Tarp Europos žuvies tiekėjų Lietuva užima 11–ąją vietą su daugiau nei 180 tonų žuvies kasmet ir lenkia kaimynus latvius bei estus.

Lietuvos žvejams apribojimai didelių nuostolių pridaryti neturėtų

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2009 m. sausio – rugsėjo mėn. Lietuvos žvejybos įmonės Baltijos jūroje sugavo 22 534 tonų įvairių rūšių žuvų. Tai 3 766 tonų daugiau nei per tą patį 2008 metų laikotarpį. Pagrindinę žvejybos laimikio Baltijos jūroje dalį sudarė 16 994 tonos Baltijos šprotų, 3 065 tonos strimelių, 2 019 tonų menkių ir 316 tonų plekšnių. Nė karto per metus neviršijome mums nustatytų kvotų, o kartais jų net nepajėgdavome panaudoti.

T.Zolubas sakė, kad Europos Komisijai priėmus naują nutarimą ir sumažinus Baltijos silkių ir šprotų žvejybos galimybes, iš 14 Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos žvejybos įmonių smarkiai nukentės tik viena, investavusi į specialius, būtent silkių ir šprotų žvejybai pritaikytus laivus.

„Kitoms įmonėms, turinčioms universalius laivus, bus lengviau, kadangi užuot gaudžiusios daugiau šprotų ar silkių, jos ims žvejoti menkes, kurių kvotos šiais metais netgi padidėjo“, – sakė T. Zolubas, patikindamas, kad kvotų sumažinimas neturės įtakos ir galutiniam žuvies pirkėjui – žuvies produktai neturėtų brangti, todėl ir taip mėgstamų silkių ant lietuvių stalo neturėtų pritrūkti.


Šiame straipsnyje: žvejybasilkė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vienintelis dalyvis reikalavimus atitiko
    Vienintelis dalyvis reikalavimus atitiko

    Daugiafunkcį sveikatingumo centrą valdyti pasiūliusi įmonė atitiko išankstinės atrankos kriterijus – turi reikiamą kvalifikaciją, tinkami ir techniniai, ekonominiai bei kiti kriterijai. ...

  • Dėl mokyklos surėmė ragus
    Dėl mokyklos surėmė ragus

    Beprecedentis atvejis – Klaipėdos valdininkai patraukti administracinėn atsakomybėn dėl naujos mokyklos Žolynų gatvėje projektavimo konkurso. Taip nusprendė Viešųjų pirkimų tarnyba Vilniuje. Savivaldybės ekspertų komisijos nariams gre...

    4
  • Saugomų pastatų remontui – savivaldybės parama
    Saugomų pastatų remontui – savivaldybės parama

    Kultūros paveldo statinių valdytojai galės pretenduoti į savivaldybės paramą fasadų remontui. Tikimasi, kad ši priemonė paskatins imtis savininkus, kurie ilgą laiką netvarkė turimų saugomų objektų, darbų, o miesto vaizdas pagražės. ...

    1
  • Iniciatyvą žlugdo medžiai
    Iniciatyvą žlugdo medžiai

    Sumanymą prikelti merdinčią aikštę, kurioje stovi paminklas Kristijonui Donelaičiui atminti, klampina trylika senų medžių, kuriuos reikalaujama išsaugoti. Dėl šios priežasties gražus sumanymas įstrigo. ...

    3
  • Išvyka į Klaipėdą: organų donorystė ir žmonių po transplantacijų pasakojimai
    Išvyka į Klaipėdą: organų donorystė ir žmonių po transplantacijų pasakojimai

    Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai, siekdami kuo plačiau visuomenei ir specialistams skleisti organų donorystės idėją, šiandien su šia kilnia misija lankosi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Čia rengiamas susitikimas s...

  • Klaipėda sieks perimti buvusį policijos pastatą
    Klaipėda sieks perimti buvusį policijos pastatą

    Uostamiesčio valdžia pasiryžo atgaivinti merdintį pastatų kompleksą, kur anksčiau veikė policijos komisariatas. Įsikurti unikaliuose statiniuose nori menininkai. Būtent atsižvelgus į jų iniciatyvą, imtasi komplekso perėmimo procedūrų. ...

    2
  • Dėl nutrauktos paslaugos – nuobaudos
    Dėl nutrauktos paslaugos – nuobaudos

    Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino inicijuotas tarnybinis patikrinimas, kurio metu aiškintasi, kas kaltas, kad rugsėjo pradžioje laikinai buvo nutrauktas maršrutinių taksi paslaugos teikimas, baigtas. ...

    5
  • Investicijos į lietaus nuotekų tinklus uostamiestyje didėja
    Investicijos į lietaus nuotekų tinklus uostamiestyje didėja

    Klaipėdoje vis didesnis dėmesys skiriamas lietaus nuotekų tinklams. Pastaraisiais metais investicijos į jų atnaujinimą, remontą didėja. ...

    1
  • Dėl rajono žemių – veiksmai
    Dėl rajono žemių – veiksmai

    Klaipėda kreipsis į Vyriausybę, kad prie miesto būtų prijungtos pašonėje esančios ir dabar rajonui priklausančios gyvenvietės. Pabrėžiama, kad čia įsikūrę miesto žmonės, kurie Klaipėdoje dirba, gydosi, lanko jos švietimo įstaig...

    6
  • Gyventojus gelbės nuo potvynių
    Gyventojus gelbės nuo potvynių

    Potvynių rizika šalyje kasmet vis didėja. Dalis gyventojų nuolat gyvena baimėje, ar nebus užlieti jų namai, patvinus šalia esantiems vandens telkiniams. Aplinkos ministerija sudarė sąlygas savivaldybėms užkirsti kelią tokioms...

Daugiau straipsnių