Kitąmet Baltijos silkių bus sužvejojama mažiau

Spalį Europos Komisijos pateiktame Baltijos jūros žuvų išteklių žvejybos 2011 m. galimybių pasiūlyme sakoma, kad menkių ištekliai po kelis metus trukusių žvejybos apribojimų, atsinaujino, todėl galima dar labiau padidinti šių žuvų sugavimo kvotas kiekvienai Baltijos šaliai.

Tačiau, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, nuo kitų metų EK siūlo smarkiai sumažinti Baltijos silkių (strimelių) ir šprotų žvejybos galimybes. 2011 metais strimelių kvotas buvo siūloma mažinti 28 proc., o šprotų – 30 proc., tačiau spalio 26 dieną vykusiame  Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Baltijos šalims pavyko pasiekti kompromisą, pagal kurį silkių kitąmet bus galima sugauti 24 proc., o šprotų – 15 proc. mažiau nei šiemet.

Lietuvos žvejybos laivynas – kuklus, bet galingas

Europos Sąjungos duomenimis, šiuo metu Europos valstybėse yra daugiau nei 84 tūkst. žvejybinių laivų. Lietuvos žvejybos laivynas palyginus kuklus – jį sudaro tik 201 laivas. Daugiausiai žvejybos laivų iš prie Baltijos jūros esančių šalių turi Skandinavijos šalys: Suomija – 3239, Danija – 2878, Švedija – 1439 laivus. Lietuva atsilieka nuo kaimynių Latvijos ir Estijos, turinčių 800 ir 946 žvejybinius laivus. Tačiau pagal laivų keliamąją galią savo kaimynes lenkiame – mūsų žvejybinių laivų keliamoji galia – 46 tūkst., latvių – 42 tūkst., estų – 14 tūkst. tonų.

Perversmas, kai Lietuvoje esančių laivų skaičius sumažintas, įvyko prieš kelis metus, paisant ES reikalavimų.

„Jūros laivyną sumažinome net 40 proc., siekdami, kad žvejyba taptų pelningesnė, o vienam laivui tektų didesnė kvota“, – sakė Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas.

Žvejybos sektoriuje Lietuvoje dirba apie 700 žmonių, o visoje ES – daugiau nei 35 tūkstančiai. Daugiausia žvejyba Baltijos jūroje užsiima lenkai (2,5 tūkst. Lenkijos gyventojų) ir danai  (2 tūkst. Danijos gyventojų). Tarp Europos žuvies tiekėjų Lietuva užima 11–ąją vietą su daugiau nei 180 tonų žuvies kasmet ir lenkia kaimynus latvius bei estus.

Lietuvos žvejams apribojimai didelių nuostolių pridaryti neturėtų

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2009 m. sausio – rugsėjo mėn. Lietuvos žvejybos įmonės Baltijos jūroje sugavo 22 534 tonų įvairių rūšių žuvų. Tai 3 766 tonų daugiau nei per tą patį 2008 metų laikotarpį. Pagrindinę žvejybos laimikio Baltijos jūroje dalį sudarė 16 994 tonos Baltijos šprotų, 3 065 tonos strimelių, 2 019 tonų menkių ir 316 tonų plekšnių. Nė karto per metus neviršijome mums nustatytų kvotų, o kartais jų net nepajėgdavome panaudoti.

T.Zolubas sakė, kad Europos Komisijai priėmus naują nutarimą ir sumažinus Baltijos silkių ir šprotų žvejybos galimybes, iš 14 Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos žvejybos įmonių smarkiai nukentės tik viena, investavusi į specialius, būtent silkių ir šprotų žvejybai pritaikytus laivus.

„Kitoms įmonėms, turinčioms universalius laivus, bus lengviau, kadangi užuot gaudžiusios daugiau šprotų ar silkių, jos ims žvejoti menkes, kurių kvotos šiais metais netgi padidėjo“, – sakė T. Zolubas, patikindamas, kad kvotų sumažinimas neturės įtakos ir galutiniam žuvies pirkėjui – žuvies produktai neturėtų brangti, todėl ir taip mėgstamų silkių ant lietuvių stalo neturėtų pritrūkti.


Šiame straipsnyje: žvejybasilkė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Palangą pamatysime iš paukščio skrydžio
    Palangą pamatysime iš paukščio skrydžio

    Jau rudenį Palangos gyventojai ir svečiai galės pasigrožėti miesto vaizdu iš paukščio skrydžio. Palangos bažnyčioje įrengiama apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria įspūdinga panorama. ...

  • Kelionė į Klaipėdą baigėsi neprasidėjusi
    Kelionė į Klaipėdą baigėsi neprasidėjusi

    Vokiečių poros kelionę į Klaipėdą sujaukė sugedęs kelto variklis. Daugiau nei pusę tūkstančio kilometrų iš Marlio miestelio Vestfalijoje į Kylį mašina nukakę žmonės turėjo sėsti į laivą "Regina Seaways", tačiau kel...

  • Per Jūros šventę – išbandymai tiltams
    Per Jūros šventę – išbandymai tiltams

    Dėl gausybės Jūros šventės metu miestą lankysiančių laivų dažnai į viršų kils Biržos ir Pilies tiltai. Klaipėdiečių akis kylantys tiltai džiugins tiek anksti ryte, tiek vakarais. Net devynis kartus kilsiantis Pilies tiltas taps fo...

    4
  • Visų gyventojų pinigai – išlaikytiniams
    Visų gyventojų pinigai – išlaikytiniams

    Per dešimtmetį iš šalies biudžeto socialinių būstų statybai ir nuomai valstybė išleido jau mažiausiai 30 mln. eurų. Tačiau kontrolės mechanizmo, kam iš tiesų nuomojami už mokesčių mokėtojų pinigus įgyjami b...

    3
  • Bankrutavusi laivininkystė dar vis tempia žemyn
    Bankrutavusi laivininkystė dar vis tempia žemyn

    Dėl jau bankrutavusios „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivų sulaikymų 2014 ir 2015 m. Lietuva niekaip negali „išlipti“ iš Paryžiaus memorandumo pilkojo sąrašo. ...

    1
  • Gatvei suteiks Bangpūčio vardą
    Gatvei suteiks Bangpūčio vardą

    Naujai suprojektuotą gatvę Tauralaukyje ketinama pakrikštyti lietuvių mitologijos vyriškos dievybės – Bangpūčio vardu. Kitos šalia esančios gyvenvietės arterijos senovės dievų vardais pavadintos jau anksčiau. ...

  • Gražiausių jūrinių tradicijų epicentre – vainikų nuleidimas
    Gražiausių jūrinių tradicijų epicentre – vainikų nuleidimas

    Klaipėda vos už savaitės pakels Jūros šventės bures, kuriose pagarba jūrinėms tradicijoms, jūrai. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojama 58-oji Jūros šventė tęsia vieną prasmingiausių Jūros šventės...

  • Klaipėdos universitetas skaičiuoja būsimus studentus
    Klaipėdos universitetas skaičiuoja būsimus studentus

    Pirmadienį 12 val. LAMA BPO informacinėje sistemoje paskelbti kviečiamųjų į aukštąsias mokyklas rezultatai. ...

    2
  • Teismai trikdo uosto plėtrą
    Teismai trikdo uosto plėtrą

    Šiais metais padaugėjo teisinių procesų, kuriuose skundžiami su uosto plėtra susiję konkursai. ...

  • Klaipėda ir Potis sutarė dėl tolesnio bendradarbiavimo
    Klaipėda ir Potis sutarė dėl tolesnio bendradarbiavimo

    Klaipėdos miesto ir Gruzijos Počio miesto savivaldybės, remdamosi ilgamečiais partnerystės tarp Gruzijos ir Lietuvos santykiais, pasirašė protokolą dėl tolesnio bendradarbiavimo. Abu miestai siekia vystyti miestų partneriškus santykius, ...

Daugiau straipsnių