- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spalį Europos Komisijos pateiktame Baltijos jūros žuvų išteklių žvejybos 2011 m. galimybių pasiūlyme sakoma, kad menkių ištekliai po kelis metus trukusių žvejybos apribojimų, atsinaujino, todėl galima dar labiau padidinti šių žuvų sugavimo kvotas kiekvienai Baltijos šaliai.
Tačiau, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, nuo kitų metų EK siūlo smarkiai sumažinti Baltijos silkių (strimelių) ir šprotų žvejybos galimybes. 2011 metais strimelių kvotas buvo siūloma mažinti 28 proc., o šprotų – 30 proc., tačiau spalio 26 dieną vykusiame Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Baltijos šalims pavyko pasiekti kompromisą, pagal kurį silkių kitąmet bus galima sugauti 24 proc., o šprotų – 15 proc. mažiau nei šiemet.
Lietuvos žvejybos laivynas – kuklus, bet galingas
Europos Sąjungos duomenimis, šiuo metu Europos valstybėse yra daugiau nei 84 tūkst. žvejybinių laivų. Lietuvos žvejybos laivynas palyginus kuklus – jį sudaro tik 201 laivas. Daugiausiai žvejybos laivų iš prie Baltijos jūros esančių šalių turi Skandinavijos šalys: Suomija – 3239, Danija – 2878, Švedija – 1439 laivus. Lietuva atsilieka nuo kaimynių Latvijos ir Estijos, turinčių 800 ir 946 žvejybinius laivus. Tačiau pagal laivų keliamąją galią savo kaimynes lenkiame – mūsų žvejybinių laivų keliamoji galia – 46 tūkst., latvių – 42 tūkst., estų – 14 tūkst. tonų.
Perversmas, kai Lietuvoje esančių laivų skaičius sumažintas, įvyko prieš kelis metus, paisant ES reikalavimų.
„Jūros laivyną sumažinome net 40 proc., siekdami, kad žvejyba taptų pelningesnė, o vienam laivui tektų didesnė kvota“, – sakė Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas.
Žvejybos sektoriuje Lietuvoje dirba apie 700 žmonių, o visoje ES – daugiau nei 35 tūkstančiai. Daugiausia žvejyba Baltijos jūroje užsiima lenkai (2,5 tūkst. Lenkijos gyventojų) ir danai (2 tūkst. Danijos gyventojų). Tarp Europos žuvies tiekėjų Lietuva užima 11–ąją vietą su daugiau nei 180 tonų žuvies kasmet ir lenkia kaimynus latvius bei estus.
Lietuvos žvejams apribojimai didelių nuostolių pridaryti neturėtų
Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2009 m. sausio – rugsėjo mėn. Lietuvos žvejybos įmonės Baltijos jūroje sugavo 22 534 tonų įvairių rūšių žuvų. Tai 3 766 tonų daugiau nei per tą patį 2008 metų laikotarpį. Pagrindinę žvejybos laimikio Baltijos jūroje dalį sudarė 16 994 tonos Baltijos šprotų, 3 065 tonos strimelių, 2 019 tonų menkių ir 316 tonų plekšnių. Nė karto per metus neviršijome mums nustatytų kvotų, o kartais jų net nepajėgdavome panaudoti.
T.Zolubas sakė, kad Europos Komisijai priėmus naują nutarimą ir sumažinus Baltijos silkių ir šprotų žvejybos galimybes, iš 14 Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos žvejybos įmonių smarkiai nukentės tik viena, investavusi į specialius, būtent silkių ir šprotų žvejybai pritaikytus laivus.
„Kitoms įmonėms, turinčioms universalius laivus, bus lengviau, kadangi užuot gaudžiusios daugiau šprotų ar silkių, jos ims žvejoti menkes, kurių kvotos šiais metais netgi padidėjo“, – sakė T. Zolubas, patikindamas, kad kvotų sumažinimas neturės įtakos ir galutiniam žuvies pirkėjui – žuvies produktai neturėtų brangti, todėl ir taip mėgstamų silkių ant lietuvių stalo neturėtų pritrūkti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo1
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus2
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?5
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas4
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?2
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus29
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų17
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...