Ketaus liejyklai gresia bankrotas

Po kelių savaičių turėtų paaiškėti Kauno ketaus liejyklos likimas. Nuo kreditorių sprendimo priklauso, ar įmonei bus leista tęsti restruktūrizavimo veiklą, ar jai bus keliama bankroto byla.

Kauno apygardos teismas gavo ieškinį dėl bankroto bylos Kauno ketaus liejyklai iškėlimo. Sausio pradžioje klausimą nagrinėti planavęs teismas jį atidėjo vasariui.

"Kol kas neaišku, ar įmonė bus toliau restruktūrizuojama, ar jai bus keliama bankroto byla, - sakė bendrovės valdybos pirmininkas Robertas Butkus. - Deriname klausimą su kreditoriais, kol kas dar niekas neaišku." Esą sprendimą dėl įmonės veiklos priims teismas proceso metu.

R.Butkaus nuomone, klausimas turėtų būti pradėtas spręsti vasario pradžioje, bet jam kol kas nežinoma tiksli data.

"Iš pradžių svarstymą atidėjo, paskui kai kurie proceso dalyviai susirgo, išėjo atostogauti, klausimas atidėliojamas", - nieko konkretaus negalėjo pasakyti R.Butkus.

Jis atsisakė pasakyti, koks yra Kauno ketaus liejyklos įsiskolinimas, bet užtikrino, kad jis nėra didesnis už įmonės turtą.

"Nenorėčiau dabar tų dalykų komentuoti, nes galiu pakenkti", - apie skolas nenorėjo kalbėti R.Butkus. "Kauno diena" 2009 m. birželį rašė, kad tuo metu bendrovė įvairiems tiekėjams buvo skolinga iki 1 mln. litų, o pagal įmonės restruktūrizavimo planą per 2009 m. turėjo būti padengta 3,2 mln. litų skolos.

Paklaustas nuo kokių kreditorių malonės priklausys įmonės likimas, R.Butkus pabrėžė, kad daugiausia įmonė skolinga valstybinėms įstaigoms. Esą nepaisant sunkumų didesnei daliai darbuotojų algos mokamos laiku.

"Yra keli atvejai, kai kuriems darbuotojams esame skolingi, bet ne visiems, etapais mokame", - aiškino R.Butkus.

Faktai ir skaičiai

Kauno ketaus liejykla, įsikūrusi 19,5 ha teritorijoje, pradėjo veikti 1962 m.

2003 m. bendrovę privatizavo EBSW koncernas.

2006 m. kovą milijoninių skolų slegiamai įmonei iškelta restruktūrizacijos byla.

2007 m. 90 proc. bendrovės akcijų įsigijo UAB "KKL investicijų valdymas". Darbuotojų skaičius per metus sumažėjo perpus, iki daugiau kaip 200.

Nuo restruktūrizacijos pradžios į bendrovę investuota 7,6 mln. litų. Gamybos našumas išaugo triskart - nuo 300 iki 1000 t per mėnesį.

95 proc. produkcijos eksportuota į Švediją, Suomiją, Šveicariją, Italiją ir kitas šalis.
Įmonės įstatinis kapitalas sudaro 40 mln. litų, turto balansinė vertė siekia 62 mln. litų.

Nuo 2004 m. liejykla valstybei yra sumokėjusi 26 mln. litų mokesčių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių