Kelionės įspūdžiai: Nemunu „Raketa“ iki Nidos

240 km Nemunu per Kuršių marias iki Nidos. Rusų inžinieriaus sukurtas "Raketos" tipo laivas, išskleidęs povandeninius sparnus, šį atstumą įveikia per 4 valandas.

Lyg ant motociklo

Trečiadienis, 8.30 val. Lūkuriuojame prie prieplaukos šalia klubo "Combo". Oro užsakyti negali, tad belieka pykti, kad dangumi plaukiantys pilki debesys gali sugadinti visą kelionę.

"Plaukiame ieškoti gero oro!" – lipantiems į laivą keleiviams smagiai šūktelėja laivo šeimininkė Lina Eitutienė. "Atostogos prasideda čia", – lyg kokioje reklamoje pasvarstau.

Keleivius pasitinka ne tik L.Eitutienė, bet ir keturių žmonių laivo įgula. Visas ketvertukas pasipuošęs baltais marškiniais, maloniai šypsosi ir kviečia į laivą. Panašu, kad reguliarieji reisai laivu Kaunas–Nida sulaukė didžiulio susidomėjimo – norinčiųjų keliauti Nemunu tą dieną buvo daug.

9 val. "Raketa" suburzgė ir pajudėjo iš vietos. Praėjus kelioms minutėms ir pasiekus reikalingą greitį, kapitono padėjėjas pasuko rankenėlę ir "Raketa" išskleidė sparnus. "Kažin, ar nepakilsime", – šypsodamasis tarstelėjo vidutinio amžiaus vyras.

Būnant laive tų sparnų nematyti, tačiau jausmas, kad laivas ne plaukia, o sklendžia virš vandens, neapleidžia iki pat kelionės pabaigos. Kulautuvą pasiekiame per 20 minučių. "Raketos" tipo laivas, pavadintas "Aistės" vardu, vidutiniškai juda 60 km/val. greičiu.

Plaukiant tokiu laivu, nesinori sėdėti salone. O štai denyje gali pajusti visą Nemuno didybę – plaukus taršo didelis vėjas, ant veido tyška vandens purslai. Pabandykite važiuodami automobiliu 70 km/val. greičiu iškišti pro langą galvą. Tokiu greičiu skriejančioje "Raketoje" patiriamus pojūčius apibūdinti sunkiau. Kaip sakoma, nepabandęs – nesužinosi.

Nuo denio atsiveria pro šalį skriejantys vaizdai – greitai pro akis prabėga kalnų miesteliu vadinama Vilkija su vis dar veikiančiu keltu, Seredžius, kur į Nemuną įteka poetų apdainuota Dubysa, viena seniausių ir įdomiausių panemunės gyvenviečių Veliuona, išvystu Raudonės ir Panemunės pilių bokštus. Rodos, nespėjau nė mirktelėti, o čia pat – Nemuno, Mituvos ir Imsrės santakoje įsikūręs Jurbarkas. "Raketa" grakščiai pralekia po Jurbarko tiltu ir skrieja toliau.

Laivą norėjo supjaustyti

Pats laikas pasidairyti ir po laivo saloną. Prie durų įrengtas nedidelis baras tiems, kurie pageidaus kavos, arbatos, vaisvandenių.

"Lietuviai išmaišė turkijas, egiptus, o, pasirodo, kai kurie nė karto nebuvo Nidoje. Šis maršrutas laivu – gera proga keliaujant vandeniu aplankyti vokiečių turistų pamėgtą Lietuvos gabalėlį", – ruošdama kavą greitakalbe bėrė laivo šeimininkė, bendrovės "Nemuno linija" atstovė L.Eitutienė.



"Raketa" ne vienam keliaujančiajam primena jaunystę, kai sovietiniais metais laivas smagiai skrodė Nemuno vandenis. Atkūrus nepriklausomybę, šio tipo laivai dar kelis kartus iš Kauno išplaukė į Nidą, tačiau prasidėjus sunkmečiui "Raketos" buvo paliktos trūnyti.

"Kai mano vyras sužinojo, kad "Raketas" ketinama supjaustyti ir priduoti į metalo laužą, nes tai – aliuminio gaminiai, jo sentimentai nubudo. Alfredas (A.Eitutis – "Nemuno linijos" vadovas ir laivo savininkas) nusprendė nupirkti kelis laivus ir juos prikelti naujam gyvenimui", – pasakojo L.Eitutienė.

Pasak jos, būtų nedovanotina, jei rusų išrasta "Raketa", kurioje sumontuotas galingas variklis tarsi pakelia laivą ir todėl šis skrieja vos liesdamas bangas, būtų supjaustyta.
Vilniečių Eitučių šeima, ilgai svarsčiusi, ką daryti su naujuoju pirkiniu, nusprendė renovuoti laivą ir vėl jį pritaikyti pažintinėms kelionėms iki Nidos. "Teko nugrandyti ne vieną dažų sluoksnį, pervilkti keleiviams skirtas sėdynes, įrengti staliukus, atnaujinti tualetą. Tačiau variklis, visi kiti laivo mechanizmai autentiški ir nekeisti. Pirkome naujus navigacijos prietaisus", – vardijo laivo šeimininkė.

Priminė jaunystę

"Sovietiniais metais daug keliavau "Raketa". Dabar po daugelio metų vėl prisiminiau viską, lyg būtų įvykę tik vakar, – svajingai kalbėjo garbaus amžiaus kaunietė Aušra Greičienė. – Patogu, vaizdai gražūs."

Moteris pamena, kad nuo 1963-iųjų turėjusi įprotį kasmet poilsiauti Nidoje. Jos atostogos visuomet prasidėdavusios jau "Raketoje".

Šalia jos sėdintis Australijos lietuvis Algis Kapočius seniai domėjosi galimybe iš Kauno patekti į Nidą. 62-ejus metus Sidnėjuje gyvenantis iš Šančių kilęs Algis negalėjo atsistebėti srauniu Nemunu. "Kokia Nemuno didybė, koks sraunumas, – gėrėjosi išeivis. – Visgi Šančiuose, prie mano vaikystės namų, upių tėvas platesnis."


100 litų – tiek kainuojanti kelionė laivu "Raketa" į vieną pusę – negąsdino keleivių. "Palyginus malonumą plaukiant laivu ir važiuojant automobiliu – didžiulis skirtumas. Bent kartą per vasarą reikėtų pakeliauti "Raketa", – įsitikinusi ponia Aušra.

Tarp keleivių buvo galima pastebėti ir porelių, romantiškai nuo denio žvelgiančių į Nemuno tėkmę, ir vokiškai kalbančių turistų. Pats jauniausias – dvejų metų – keleivis, liūliuojamas vis didėjančių Nemuno bangų, vidury kelionės saldžiai užsnūdo.

Smogu padengta Tilžė

Ties Smalininkais, kuriuos per pavasario potvynį buvo užliejęs Nemunas, – trumpas stabtelėjimas. Mažu kateriu prie "Raketos" priartėja du pasieniečiai. Vienas įlipa į laivą, paprašo keleivių sąrašo ir asmens dokumentų. Po 10 minučių vėl pajudame.

Nuo Smalininkų likusius šimtą 130 kilometrų plaukiame Lietuvos ir ES išorinio pasienio ruožu. Mobiliajame telefone pasirodo žinutė, sveikinanti atvykus į Rusiją.
Ant 15 m aukščio pietinio Nemuno kranto išsidėstęs Ragainės miestas. Ragainė (Nemanas) – miestas Rusijos valdomoje Kaliningrado (Karaliaučiaus) srityje. Mieste yra išlikusios Ragainės pilies liekanos. Pačiame Nemuno vingyje išvydau legendomis apipintą Rambyno kalną.

Netrukus prieš akis iškyla įspūdingas tiltas, jungiantis Panemunės miestelį Lietuvoje ir Tilžę (rus. Sovetską) Kaliningrado srityje. Tiltas pavadintas Prūsijos karalienės Luizos vardu, papuoštas įmantriais bokšteliais. Legendinė Tilžė – svarbus lietuvybės puoselėtojų centras caro valdymo laikais, iš kurio knygnešiai gabeno lietuviškas knygas, dabar turistus pasitinka gigantiško celiuliozės fabriko skleidžiamu smogu.

Pamąstymus apie klimato atšilimą nutraukia nauji prieš akis atsiveriantys vaizdai.
Ties Rusne prasideda Nemuno delta. Didinga upė, prieš įtekėdama į Kuršių marias, šakojasi į Skirvytę ir Atmatą. Šioje vietoje išvystame potvyniais garsėjančią Rusnės salą. XV a. įkurta Rusnė – viena seniausių žvejų gyvenviečių Nemuno deltoje. Be to, tai vienintelis saloje esantis Lietuvos miestas.

Paskutinis sausumos lopinėlis prieš išplaukiant į plačiuosius Kuršių marių vandenis – ornitologų pamėgtas Ventės ragas.


Nesvetingos marios

Pučiant šiaurės-vakarų vėjui įskriejame į Kuršių marias. Nuo čia atsiveria vaizdas į kitoje marių pusėje esančią Neringą. Dar 19 kilometrų, ir kelionės tikslas bus pasiektas. Kuršių marios šėlsta, bangos nemenkos, todėl kapitono padėjėjai uždengia priekinius laivo stiklus. Dėl viso pikto.

Laivas linguoja vis smarkiau. "Gerai, kad "Raketa" su povandeniniais sparnais. Kai laivas sklendžia vandens paviršiumi, jis bangų ne taip stipriai įsiūbuojamas", – pastebi laivo mechanikas.

Nida keliauninkus iš Kauno pasitinka saule ir šiluma. Ne veltui sakoma, kad Kuršių nerijoje būna daugiausia saulėtų dienų. Pasiekusi Nidą "Raketa" suskleidžia sparnus ir nutyla. Trumpam – vos dviem valandoms.

"Raketą" vairuojantis penktos kategorijos laivavedys kapitonas Danius Druskis šypsodamasis ateina nuo kapitono tiltelio. "Ar Kuršių marios šiandien neramios?" – klausiu. "Tokios bangos – juokas", – santūriai šyptelėja D.Druskis, "Raketos" vairą laikantis nuo 1984-ųjų.

Nidoje niekada neapleidžia jausmas lyg būtum ne Lietuvoje. Kitoks gyvenimo ritmas, rūkomos žuvies kvapas, savotiškas pušų aromatas, niekur neskubantys turistai ir visad malonus žvejys Jonas, nė pats nežinantis, kiek metų gaudo, rūko ir pardavinėja žuvį. Nusiperku dūmais kvepiantį šviežutėlį karšį ir ragauju. Kaune tokio skonio žuvų su žiburiu nerasi. Dabar jau ir aš prisimenu vaikystę. Dvi valandos Nidoje prabėga greitai. 15 val. lūkuriuoju krantinėje, prie "Raketos".

Vėl 4 valandos grožintis panemunių vaizdais nuo denio. Šįkart specialiai pereinu į kitą laivo pusę, kad galėčiau stebėti kitą Nemuno krantą. Šiek tiek pavargusią, tačiau pilną  įspūdžių mane pasitinka pilkais debesimis apsitraukęs Kaunas.

"Aistė" plaukios iki rugsėjo

"Raketos" tipo "Aistė", pagaminta 1963 m., iš Kauno į Nidą reguliariai plaukios iki rugsėjo pabaigos. Trečiadieniais iš Kauno į Nidą pirmyn ir atgal plaukiama tą pačią dieną, šeštadieniais plaukiama į priekį, o grįžtama sekmadieniais.

Per vieną valandą "Raketa", sverianti 19 t, sunaudoja 125 l dyzelino. Laivu vienu metu gali keliauti 58 žmonės.

Laivybai Nemune patogiausias ruožas – nuo Jurbarko, mažiau vingių ir upė gilėja.


NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių