Kelionė namo „aprūkusiu“ lėktuvu iš Talino vilniečiui truko 5 valandas

Ketvirtadienio vakarą iš Vilniaus į Taliną skridusiame „Air Baltic“ lėktuve pasirodžius dūmams sugaišti laiką buvo priversti ne tik 24 keleiviai juo skridę į Taliną, bet ir kelionės į Vilnių Taline laukę keleiviai. Jiems kelionė iš Talino į Vilnių vietoj pusantros valandos užtruko keturis kartus ilgiau. Negana to, keleiviai buvo įsodinti į tą patį „aprūkusį“ lėktuvą, kuris vėl leidosi Rygoje ir buvo pakeistas kitu.

„Jei „Air Baltic“ būtų vos sužinojęs apie Vilniuje priverstą nusileisti lėktuvą tučtuojau nusamdęs autobusą, esu įsitikinęs, namo būčiau grįžęs greičiau“, - bendrovės atstovų elgesiu piktinosi penktadienį kreipęsis portalo skaitytojas vilnietis Andrius.

Niekas nieko neaiškino

Vilnietis tikina, jog apie tai, kad lėktuvas, turėjęs iš Talino į Vilnių pakilti po 20 val., susidūrė su techninėmis problemomis, keleiviams Taline nebuvo tinkamai pranešta.

„Mums tiesiog teko stebėti švieslentes su žybsinčiu užrašu „skrydis atidedamas“, tačiau nei kiek teks laukti, nei kodėl jis atidėtas niekas neaiškino“, - pasakojo Andrius.

Tuo metu, kai lėktuvas turėjo kilti iš Talino, jis dar buvo Vilniuje. Apie pusę septynių pakilęs lėktuvas po 8 min. skrydžio buvo priverstas grįžti atgal į Vilniaus oro uostą.

Vilniaus tarnyboms pranešta, kad lėktuvo salone sklinda dūmai. Jį patikrinę technikai pavojaus  nerado, todėl tiek keleiviams Vilniuje, tiek Taline skrydžių bendrovė neieškojo kito orlaivio.

Tačiau vilnietis Andrius, kuris būdamas Talino oro uoste internete rado informaciją apie lėktuvo vėlavimo priežastis, stebisi kodėl „Air Baltic“ į Taliną neatsiuntė kito lėktuvo, o vertė laukti, kol paaiškės „aprūkėlio“ likimas.

Karšto oro pūtimas kėlė nerimą

Anot jo, lėktuve, kuriame dar prie Vilniaus pilotams įsižiebė dūmų indikatorius, ir po trijų valandų nerimą keleiviams kėlė neaiškus karšto oro pūtimas.

„Tikrai nebuvo ramu, nes visą kelionę buvo labai karšta - ventiliacijos sistema nepaliaujamai pūtė karštą orą. Nors vėdinimas lėktuve akivaizdžiai neveikė taip, kaip turėtų, stiuardesės į keleivių klausimus nieko neatsakė. Buvo tikinama, kad karšto oro pūtimą išjungs pilotai“, - teigė vilnietis.

Dar labiau lėktuvo keleiviai sunerimo, kai jiems buvo pranešta, kad lėktuvui nepasiekus Vilniaus  teks leistis Rygoje.

„Pasakė, kad leidžiamės todėl, kad šiai lėktuvo įgulai baigėsi darbo laikas. Esą ji turinti pasikeisti, tačiau tuomet atrodė, kad leidžiamės dėl techninių gedimų“, - atsimena savo potyrius Andrius.

Rygoje iš tiesų pasikeitė ne tik lėktuvo įgula. Visi keleiviai buvo išlaipinti, jiems liepta laukti kito lėktuvo.

„Aš jau net nekalbu apie tai, kad niekas Rygoje mūsų nepasitiko, nepalydėjo, nepasiūlė bent kavos už sugaištą laiką. Turėjome viską aiškintis patys. Vien Rygoje sugaišome bent valandą, nes buvome sujungti su iš Rygos į Vilnių skridusia grupe keleivių, teko iš naujo praeiti oro uosto patikrą“, - piktinasi vilnietis.

Galiausiai kelias valandas sugaišę Taline ir dar pakeliui „aplankę“ Rygą „Air Baltic“ klientai Vilnių pasiekė po 1 val. nakties, nors turėjo Lietuvos sostinę pasiekti prieš 22 val. vakaro.

„Air Baltic”: keleiviais rūpinomės pakankamai

Latvijos skrydžių bendrovė „Air Baltic“ techninio gedimo lėktuve „Fokker 50”  nesureikšmina. Anot „Air Baltic“ atstovės spaudai Rositos Sakalauskaitės, pranešimas apie dūmus buvęs netikras, todėl tas pats lėktuvas pasiekė ir Taliną, ir vėliau turėjo grįžti atgal į Vilnių.

„Joko gedimo specialistai nepastebėjo. Jokių dūmų salone tikrai nebuvo. Tiesiog dėl itin griežtų saugumo reikalavimų, vos užsidegus lemputei, pilotai nusprendė, kad verčiau grįžti į Vilnių ir vėluoti, nei rizikuoti“, - teigė R. Sakalauskaitė.

Jos teigimu, normalu, kad Taline keleiviams nebuvo aiškinama, kodėl jų lėktuvas užstrigo Vilniuje.

„Normalu, kad skelbiama tik, kad lėktuvas atidedamas dėl techninių kliūčių, jų nedetalizuojant. Jei tame lėktuve gedimo nerasta, neieškotas ir naujas lėktuvas keleiviams laukiantiems Taline“, - sakė „Air Baltic“ atstovė.

Tiesa, R. Sakalauskaitė tikino, kad keleiviais tiek Taline, tiek Rygoje turėjo būti rūpinamasi pakankamai atidžiai. Esą negalėjo būti taip, kad jiems nebuvo suteikta pakankamai informacijos apie skrydžio eigą, apie lėktuvo techninę būklę.

„Nusileidimas Rygoje, vargu, ar galėjo būti susijęs su kokiais nors gedimais. Manau, kad jei įgula sakė, jog tiesiog turi keistis pamaina, taip ir buvo. O į kitą lėktuvą keleiviai galėjo būti persodinti, nes šiam tikriausiai buvo suplanuotas kitas reisas, o užstrigus Vilniuje į jį taip pat vėluota“, - aiškino R. Sakalauskaitė.