Kelininkai: gatves lopysime, kiemų - ne

Gerai nebūna niekada. Kai snigo, gatvės priminė čiuožyklą. Lauktas atlydys irgi nedžiugina. Keliai tapo kliūčių ruožu. Balos slepia milžiniškas duobes – lūžta automobilių pakabos, niokojami ratų diskai ir padangos.

Kirtimuose – duobė ant duobės

Per dieną kelios dešimtys vairuotojų patiria nemalonumų dėl gatvėse atsivėrusių duobių. Jos praryja automobilių ratus, lūžta detalės. Paskaičiuota, kad vidutinė dėl duobėto kelio patirta žala siekia net 2 500 litų.

Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Transporto žalų vertinimo skyriaus vadovas Marijus Raliūga pasakojo, kad per atlydį kiekviename mieste fiksuojami karštieji taškai, iš kurių sulaukiama daugiausia klientų skambučių.

Vilniuje ryškiai išsiskiria trys nelaimingos vietos. Visų pirma, tai Kirtimų rajonas: Pramonės, Kirtimų ir Mokslininkų gatvės, kur dėl sunkiojo transporto įtakos po žiemos duobės pridaro ypač didelių nemalonumų vairuotojams. Sudėtinga ir senamiestyje – Islandijos gatvėje.

„Keista, tačiau problemų kyla ir Geležinio Vilko gatvėje po tuneliu. Ten duobės atsivėrė dar prieš mėnesį. Nelaimėlių sąraše atsidūrė ir Antakalnyje esančios Viršupio bei Rokantiškių gatvės, iš kur taip pat sulaukėme ne vieno klientų skambučio“, - rūpesčių pridarančių gatvių pavadinimus vardijo M.Raliūga.

Prisiimti kaltės nepataria

Labiausiai dėl duobių kenčia galingi automobiliai, kuriems privalomos žemo profilio padangos. Tokių mašinų šeimininkai dažni autoservisų klientai, tačiau netrūksta ir aukštesnių automobilių. Visi jie vadinami tipiškais pavasariniais klientais.

„Įkritę“ į duobę vairuotojai dažniausiai nežino, kaip elgtis ir ką dėl to kaltinti. Draudikai pataria neskubėti užsikrauti atsakomybės ant savo pečių.

„Jei vairuotojai yra apsidraudę kasko draudimu, dėl duobių gatvėse gedimą patyręs ar pažeistas automobilis laikomas draudiminiu įvykiu. Tokiu atveju draudėjui yra kompensuojama padaryta žala, o draudimo bendrovė patirtus nuostolius regreso tvarka išsiieško iš kelininkų ar atsakingų kelio savininkų, tarkime, miesto savivaldybės“, - aiškino M.Raliūga.

Visais atvejais rekomenduojama kviesti policiją ir aiškintis, kas yra žalos kaltininkas. Įvykio vietą neprošal ir nufotografuoti.

„Jeigu pripažįstama, kad vairuotojas negalėjo pastebėti ir apvažiuoti duobės arba nebuvo įspėjamųjų ženklų, patirtus nuostolius privalo padengti kelią administruojanti įmonė ar savivaldybė“, – sakė „If“ transporto žalų departamento vadovas Ernestas Goliančikas.

Gatvėms lopyti - 1,5 mln. litų

„If“ prognozuoja, kad dėl šaltos žiemos keliuose atsivers daugiau duobių. Dėl kelio defektų automobilius apgadinusiems klientams per 2 m. įmonė išmokėjo daugiau nei 0,5 mln. litų. Baiminamasi, kad šiemet tokių atvejų bus daugiau.

„Lietuvos vairuotojai įpratę prie duobėtų kelių pavasarį, tačiau šiemet dėl šaltos žiemos ir sumažėjusio finansavimo kelių priežiūrai ši rizika gerokai padidėjusi“, – atkreipė dėmesį E.Goliančikas.

Vilniaus miesto savivaldybė gatvių dangos remontui šių metų biudžete skyrė 1,425 mln. litų. Pernai ši suma buvo šiek tie didesnė - 1,5 mln. litų.

Kovo antroje pusėje ar balandį papildomai lėšų turėtų atriekti Automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros fondas. Iš jo Vilnius tikisi dar kelių milijonų litų.
Tačiau realūs gatvių lopymo darbai prasidės tik gerokai įšilus orams – ne anksčiau nei balandžio gale. Remonto imtis anksčiau esą būtų bergždžias reikalas.

„Naktį šąla, dieną temperatūra – pliusinė. Šie svyravimai į vieną ir kitą pusę asfaltui yra peilis. Vanduo, įsigėręs į asfaltą užšąla, plečiasi ir plėšo dangą“, - kalbėjo savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėjas Valdas Juodis.

Kas kiša galvą į tvorą?

Infrastruktūros skyriaus specialistai žvalgyti gatvių būklės važiuoja kasdien: tiek reaguodami į gyventojų skundus, tiek savarankiškai pasirinkę objektus patikrai.

Skundus dėl duobių vilniečiai gali išsakyti, paskambinę bendrovės „Grinda“ avarinei tarnybai telefonu 2152112.

Kelininkai atsivėrusias duobes užpila žvyru, skalda ar užlygina šaltu asfaltu ar bent jau pažymi. Tačiau šios priemonės – laikinos.

„Šaltas asfaltas ištrupa per kelias savaites“, - sakė „Grindos“ direktorius Algimantas Vilūnas.

Duobes šiuo metu Vilniuje lopo keturios savivaldybės konkursą laimėjusios įmonės. Už vakarinę miesto teritoriją atsakinga „Kerista“, šiaurinę – „Gatvių statyba“, centrinę – „Akordas“, pietinę ir rytinę – „Grinda“.

Pastarosiomis dienomis dešimtys vairuotojų reiškė pretenzijas kelininkams. Tačiau jie nenori vieni prisiimti kaltės dėl duobių pridarytų nuostolių. „Į tvorą galvos juk niekas nekiša. Žmonės turi galvoti ir nevažiuoti per balas aklai. Juk duobės – sezoninė kasmetė problema“, - aiškino A.Vilūnas.

Vairuotojų atidumo prašo ir draudikai. „Labai prašome laikytis saugaus eismo, būti atidiems ir laiku apvažiuoti grėsmingai atrodančias kelio duobes“, - ragino M.Raliūga.

Kiemai liks nelopyti?

Remontuojant prioritetai bus skiriami pagrindinėms gatvėms – miesto arterijoms, kur didžiausi automobilių srautai. V.Juodžio teigimu, kiemų pravažiavimams ir atokesnėms gatvelėms teks palaukti finansiškai palankesnių metų.

Geriausius laikus sostinės kiemai išgyveno 2008-aisiais, kai Vilniui vadovavo tvarkietis Juozas Imbrasas. Anuomet daugiabučių kiemų remontui buvo skirta 16,5 mln. litų. Už juos sutvarkyti 196 kiemai, jų plotas – per 123 tūkst. kv. m.

Savivaldybė gavo apie 5 tūkst. gyventojų paraiškų kiemų remonto darbams 2008 m. atlikti iš dalies finansuojant gyventojams. Daugiausia kiemų pageidauja sutvarkyti Lazdynų gyventojai – apie 15 tūkst. kv. m, Antakalnyje reikia išasfaltuoti per 13 tūkst. kv. m, Karoliniškėse – beveik 6 tūkst. kv. metrų ploto. Mažiausiai kiemų remontuoti reikės Paneriuose – 840 kv. m.


Šiame straipsnyje: duobės

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių