Kaziuko mugės kol kas nebus UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąraše

Vilniaus valdžia kol kas neketina kreiptis į UNESCO dėl Kaziuko mugės įtraukimo į nematerialaus pasaulio paveldo objektų sąrašą, nes mugės turinys kol kas nėra pakankamai autentiškas.

"Egzistuoja preliminarūs reikalavimai, ir vienas iš jų - pakankama autentiška dalis mugėje. Kol kas Kaziuko mugė turi pernelyg daug neoriginalių ir kultūriškai beverčių sudedamųjų dalių", - BNS sakė Vilniaus vicemeras, liberalcentristas Gintautas Babravičius.

Pasak jo, neoriginalia mugės dalimi galima įvardyti ir "kiniškus suvenyrus, nieko blogo neturint galvoje apie tą šalį ir jos produkciją".

Vicemero teigimu, Kaziuko mugės rengėjai kasmet stengiasi didinti autentiškos tautodailės dalį mugėje, o jos atstovams suteikiamos tam tikros privilegijos, pavyzdžiui, leidžiama prekiauti geriausios vietose.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatui vadovaujančios generalinės sekretorės Astos Dirmaitės teigimu, autentiškumas yra pats svarbiausias kriterijus, sprendžiant, ar objektą įtraukti į nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą.

Anot A.Dirmaitės, 1604-aisiais prasidėjusi mugė iš pradžių buvo šventam Kazimierui skirtos religinės šventės dalis, tuo metu šiais laikais "religinių momentų joje praktiškai nėra likę". Todėl mugės tęstinumą ir autentiškumą pagrįsti būtų labai sunku.

"Visų pirma ji buvo mažas gabaliukas visos procesijos, viso religinio renginio, skirto šventam Kazimierui pagerbti. (...) Žmonės po mišių, po procesijų, po eitynių nusipirkdavo saldainį, gal dar ką nors ir grįždavo namo. Šiuo atveju mes kalbam apie Kaziuko mugę, kurioje religinių momentų praktiškai nėra likę, tiesiog ji tapo sekuliari", - BNS sakė A.Dirmaitė.

Apie tai, kad svarstoma galimybė kreiptis į UNESCO dėl Kaziuko mugės įtraukimo į nematerialaus pasaulio paveldo objektų sąrašą, G.Babravičius paskelbė baigiantis šių metų Kaziuko mugei.

Vicemero teigimu, šiemet Kaziuko mugė buvo kaip niekada gausi. Joje dalyvavo apie 1,2 tūkst. prekybininkų, arba 200 daugiau su pernai. Apie 5 proc. jų sudarė užsieniečiai - Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos bei Baltarusijos piliečiai.

Be to, mugė pirmą kartą užėmė tokią didelę miesto teritoriją. Ji šurmuliavo visame Gedimino prospekte, taip pat Šventaragio, B.Radvilaitės, Maironio, Pilies ir Didžiojoje gatvėse bei Rotušės aikštėje.

Savivaldybės pajamos iš mugės viršijo 100 tūkst. litų. 2008 metais miesto pajamos iš Kaziuko mugės buvo mažesnės nei 35 tūkst. litų, pernai - 80 tūkst. litų.

Šiais metais pirmą kartą per mugę surengtos regiono dienos. Ištraukus burtus pradėta nuo Dzūkų dienų. Kitąmet traukiant burtus paaiškės, kuris iš likusių Lietuvos regionų bus reprezentuojamas 2011-aisiais.

Kaziuko mugė Vilniuje švenčiama nuo 1604-ųjų.