Kazimiero mugė: amatininkai, kapelos, riestainiai

Žvarbus oras nesutrukdė Kazimiero mugės prekeiviams - dar prieš oficialią jos pradžią Laisvės alėjoje amatininkų dirbinius apžiūrinėjo ir dėl jų kainos derėjosi minia pirkėjų.

Rankų darbo gaminiai

Dešimtoji Kazimiero mugė, ko gero, pranoko visas iki šiol Kaune vykusias pavasarines muges - šįkart joje dalyvauja daugiau kaip tūkstantis prekybininkų. Didžioji jų dalis - amatininkai iš visos Lietuvos, savo prekes siūlantys tik mugėse.

Iš sostinės medinių angeliukų atvežęs Vitalijus Krivičas menininku prieš 15 metų, kaip pats sako, tapo atsitiktinai.

"Neturėjome iš ko nupirkti vaikams dovanų Kalėdoms, todėl sugalvojome kažką patys padaryti", - apie idėją drožti medinukus pasakojo V.Krivičas. Dabar dailius angeliukus gamina visa šeima: dukra piešia eskizus, vyras drožinėja, o žmona dailina ir išpaišo.
Nė vienas originalius papuošalus siūlęs juvelyras neturėjo galimybės atsikvėpti - beveik visi auskarais, sagėmis ir karoliais nukloti prekystaliai buvo užgulti susidomėjusių klienčių.

Tradiciškai daug darbo turėjo ir riestainių kepėjai. Vieni kauniečiai kulniavo ant kaklo pasikabinę riestainių karolius, kiti juos dar rinkosi iš gausybės raguolių su aguonomis, razinomis ir kitaip pagardintų.

"Rokiškio baronkų" kepėjai prekystalį papuošė plakatu "Jei iš mugės grįši be baronkų, vadinasi, mugėje tu net nebuvai."

Žadina etninius jausmus

Dailininkė Rasa Jazerskienė džiaugiasi, kad Kazimiero mugėje šįmet mažiau prekiaujama kiču ir kur kas daugiau dėmesio skiriama originaliems amatininkų gaminiams. Ji į mugę atsivežė įvairaus dydžio vadinamųjų kraičio skrynelių.

"Kiekviena mergelė rūpindavosi savuoju kraičiu - ausdavo, verpdavo lovatieses, rankšluosčius, baltinius. Visos dukrelės turėdavo po skrynią, dabar šis daiktas grįžta į mūsų interjerą, nors ir naudojamas truputį kitaip", - kalbėjo R.Jazerskienė.

Į didžiules skrynias ji pataria dėti rečiau naudojamus daiktus, patalynę, o į mažąsias skryneles - arbatą, kavą, prieskonius.

Kiekviena skrynia išraižyta liaudiškais ornamentais - lygiai tokiais, kokiais jas puošdavo mūsų protėviai.

"Kasdien matydami liaudiškus motyvus, neatitolsime nuo savųjų šaknų", - sakė R.Jazerskienė.

Kalvis Edvardas iš Šakių rajono taip pat paiso tradicijų. Visos jo nukaltos pasagos, kabyklos, durų rankenos turi etnografinių elementų.

Paklaustas, ar dažnai lietuviai kreipiasi į kalvį, Edvardas šmaikštavo, kad liežuvio pasiploninti niekas neateina, tačiau originalių metalo gaminių nukaldinti retsykiais paprašo.

Užsieniečiai pamėgo Kauną

Lietuvos amatininkams konkurenciją Kazimiero mugėje sudaro šimtas prekybininkų iš Latvijos, pusšimtis Estijos amatininkų ir tiek pat svečių iš Lenkijos.

Bitininkas Janis Sulutauras su talkininke Ildze atvažiuoja beveik į visas Kaune vykstančias muges. Šįmet jie atvežė miško, rapsų, liepų, grikių, viržių medaus ir korių.

"Kauniečiai daugiau šypsosi, yra linksmesni negu latviai, - įspūdžiais dalijosi Ildzė. - Man taip patinka lietuviai, kad net lietuviškai išmokau ir himną galiu pagiedoti." Laisvai lietuviškai kalbanti Ildzė svetimos kalbos išmoko žiūrėdama televizijos laidas. Rygoje gyvenanti mergina mėgsta lietuviškus televizijos kanalus, per kuriuos žiūri žinias, serialus, filmus. Esą jai ypač patikdavo pokalbių šou "Nomeda".

Rūkytomis žuvimis iš Latvijos prekiavusi Inesė vos spėjo suktis - prie jos prekystalio nuolat vinguriavo eilutė pirkėjų. O kulinarė Skaidritė su keturiomis dukromis Rygoje prikepė šventinių meduolių.

"Receptą paveldėjau iš savo mamos, o dabar jau perdaviau ir dukroms", - didžiavosi Skaidritė.

Juvelyrė iš Latvijos Natalija atkreipia dėmesį, kad kauniečiai moka organizuoti muges ir jos praeina labai linksmai. Greta jos įsikūręs kitas papuošalų meistras Normundas Jakobsonas, stengdamasis privilioti daugiau pirkėjų, pasidabino viduramžių kostiumu.