Kauno vandentiekis neištrūksta iš įšalo gniaužtų

Stingdantis šaltis iš Kauno pasitraukė, tačiau vandentiekio avarijos nesiliauja. Žemė įšalusi beveik iki pusantro metro gylio. Tuo metu ant žemės - sniego perteklius.

Sulaukia šimtus pranešimų

„Kol kas padėtis nėra bloga. Bet vanduo mus kankina. Dėl užšalusio vandentiekio nemažai privačių namų neturi vandens“, - bene didžiausią pastarųjų dienų Kauno bėdą nurodė miesto Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius.

Padėtis nebėra tokia bloga, kokia buvo prieš gerą savaitę, kai be vandens turėjo dieną ar pusdienį verstis keli Kauno daugiabučiai ir darželis.

Tačiau „Kauno vandenų“ Avarinė tarnyba atsikvėpti dar neturi kada. Kone kasdien be vandens kurį laiką vis dar reikia pakentėti dešimtims privačių namų. Pastarosiomis dienomis labai daug gyventojų prašo pagalbos dėl užšalusių vamzdynų. Antradienį registruota apie pusantro šimto tokių pranešimų.

„Didžiausios problemos su privačiais namais. Matyt daug kur negerai padarytas, neapšildytas vandentiekis. Todėl dabar žmonės ir triukšmauja“, - dažniausią užšalusio vandentiekio priežastį nurodė J.Griškevičius.

Vanduo bėgs tik pavasarį?

Šalti pradėjo ne tik blogai izoliuoti įvadai ar perpučiamuose rūsiuose esantys vamzdžiai.

"Kauno vandenų" Tinklų cecho viršininkas Vytautas Rudys sakė, kad įšalas į žemę jau įsiskverbė beveik pusantro metro. Vandentiekio vamzdynai turėtų gulėti 1,8 m gylyje. Ne taip giliai palaiduotiems vamzdžiai iškilo reali grėsmė užšalti. Tokių atvejų jau yra. Iš tokių vamzdžių tekančio vandens gali tekti laukti iki pavasario.

„Ką ten atšildysi, o jei ir atšildytume, jie vis tiek liktų gulėti ledo guolyje, kuriame ir vėl užšals. Įšalo zonoje esančiam vamzdžiui nelabai kuo padėsi“, - konstatavo V.Rudys.

Sniego vežti neketina

„Kauno vandenų“ bendrovėje beveik tris dešimtmečius dirbantis V.Rudys sakė dar negirdėjęs, kad užšaltų pagal visus reikalavimus patiesti vamzdžiai, tačiau pusantro metro įšalas daro savo.

„Tarp įšalo plokštės ir vamzdžių lieka nebedidelis sluoksnis žemių. Pasikeičia grunto dinamika, todėl avaringumas padidėja“, - aiškino specialistas.

Tokiomis sąlygomis aptikti avarijos vietą ir ją likviduoti žymiai sunkiau nei vasarą. Vien tik įšalo plokštės pralaužimui reikia specialios technikos.

V.Rudžio nuomone, įšalo sluoksnis nebestorės, o šaltis itin didelių nemalonumų šią žiemą sukelti nebeturėtų. Naujas galvos skausmas gali prasidėti, jeigu staigiai atšiltų. Nuotėkų sistemos gali būti daug kur užšalusios, todėl jos nesugebėtų praryti staigiai tirpstant sniegui atsiradusio didelio vandens kiekio.

Potvynių gatvėje grėsmė sumažėtų, jei iš jų butų vežamas nuo žiemos pradžios kaupęsis sniegas, tačiau savivaldybė sniego išvežti kol kas neketina.

„Vieno kubinio metro sniego išvežimas kainuoja 30 litų. Jei pradėsime vežti visas mūsų biudžetas bus išleistas per vasario mėnesį. Tai per brangus malonumas“, - teigė savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Kai kuriose miesto vietose dėl pernelyg didelio sniego kiekio darosi sunku pravažiuoti viešajam transportui. Sniegas verčiamas ant automobilių stovėjimo vietų, šaligatvių.

Tiesa, A.Pakalniškis neatmetė tikimybės, kad gali tekti kreiptis į specialų administracijos direktoriaus rezervą iš kurio buvo padengtos išlaidos, kurių reikėjo sniego išvežimui praėjusią žiemą. Pernai per pusę paros Kauną užklojo 40 cm sniego sluoksnis.  

Prašo žmonių supratimo

Prie šią žiemą nuo skambučių gausos dažnai raudonuojančio „Kauno vandenų“ Avarinės tarnybos telefono pasodinta papildomai žmonių, tačiau vis dar prisiskambina ne visi ieškantys pagalbos.

„Kiekvienam žmogui reikia paaiškinti, patarti, o kartais ir paguosti. Daug kas supranta, kad reikia pakentėti. Visi juk mato, kad sąlygos sudėtingos: gatvėmis sudėtinga pravažiuoti, lėktuvai nesileidžia. Taip pat ir mūsų sektoriuje nelengva“, - gyventojų supratingumo prašė V.Rudys.

To paties iš gyventojų maldauja ir tarnautojai, kurie ragina žmones pačius nusikasti gyvenamųjų namų kiemus, žiūrėti, kad nuo stogų nepradėtų tįsti varvekliai.