Kauno senamiesčio atgimimas prasideda jau šiąnakt

Verslininkai tiki: Kauno senamiestį galima padaryti patrauklesnį miestiečiams ir miesto turistams. Kaip? "Reikia prailginti čia įsikūrusių parduotuvių darbo laiką ir sukurti naują maršrutą "Karmėlavos oro uostas - Kauno senamiestis", - šyptelėjo "Senamiesčio sezono atidarymo 2010" šventės organizatorė Regina Randienė.

- Koks, jūsų akimis, dabar yra Kauno senamiestis?

- Dar visai neseniai čia buvo daug tuščių vitrinų, dabar jos atgyja. Atsirado naujų menininkų salonų ir dirbtuvių, kepyklėlių. Neseniai duris atvėrė siūlų parduotuvė: moteris neteko darbo, užstatė butą, pasiėmė paskolą ir pradėjo verslą. Senamiestis laikosi ant žmonių, kurie tiki tuo, ką daro. Didžiausia problema - perkamąją galią turinčių lankytojų stygius. Žinoma, būtume laimingi, jei Senamiesčio grindinį mintų kur kas daugiau turistų. Jaunimas? Jo mums netrūksta. Tam tikru darbo dienų laiku, savaitgaliais, o ypač tada, kai geras oras, moksleivių ir studentų čia knibždėte knibžda.

- Vilniaus senamiestyje, Klaipėdos pajūryje žmonių netrūksta. Kodėl turistai aplenkia Kauną?

- Turizmo politika nėra palanki Kauno atžvilgiu. Miesto svečiai atvežami anksti rytą, kai daugelis Senamiesčio parduotuvių ir salonų nedirba. Ne kartą girdėjau tokius gidų žodžius: važiuojame į Nidą, ten ir apsipirksite. Taip, taip, Nida, Vilnius... Kaunas net neįtraukiamas į lankytinų maršrutų sąrašą. Pati gyvenu iš turizmo verslo - prekiauju gintaru, lino dirbiniais, suvenyrais. Pasakysiu atvirai: pernai pas mus užsuko dvi turistų grupės. Pirmas mums palankus žingsnis - prasiplėtęs Karmėlavos oro uosto skrydžių sąrašas. Turistų akivaizdžiai padaugėjo. Tačiau ką daryti, kad jie nenuklystų į šoną, kad neskubėtų į prekybos centrus?

- Uždavėte klausimą, prašom į jį ir atsakyti.

- Šiuo metu yra problemų, susijusių su automobilių statymu. Dar viena spraga - susisiekimas: viešasis transportas, mikroautobusai. Manau, būtų idealus variantas, jei atsirastų maršrutas "Karmėlavos oro uostas - Kauno senamiestis". Visuose Europos miestuose Senamiestis yra ta vieta, kurią nori aplankyti kiekvienas turistas.

Dar vienas klausimas, kurį aptarinėsime su Senamiesčio gildija - parduotuvių, galerijų ir salonų darbo laikas. Šiuo metu dauguma išvardytų vietų dirba iki 18-18.30 val. Savaitgaliais retas menininkas arba verslininkas laukia klientų. Vėlai vakare kauniečiams ir miesto svečiams atviros tik kavinių ir restoranų durys. Bandysime kalbėtis ir derėtis - per šventes, vasarą, savaitgaliais ilginti darbo laiką. Tokiu atveju iki numatytos valandos dirbsime visi.

- Tikite, kad galima atgaivinti Senamiestį?

- Be abejonės, tikime. Šis renginys - pirmasis žingsnis vizijos link. Tikime, kad sezono atidarymas virs gražia tradicija. Ne veltui pasirinkome tokį šventės formatą. Norime patikrinti, kaip miestiečius veikia nakties režimas. Jei tai pasitvirtins, ateityje galvojame rengti naktinius išpardavimus, akcijas, taikyti nuolaidas. Turime ir kitų planų. Vienas jų - bendra Senamiesčio nuolaidų kortelė. Vėliau - internetinis puslapis, kuriame sudėtume pačią svarbiausią informaciją: kas kokioje kavinėje vyksta, kokių nuolaidų siūlo viena ar kita Senamiesčio parduotuvė.

- Praeivius vilioja gatvės prekyba. Neplanuojate retsykiais prekiauti lauke?

- Tai būtų naudinga mažumai. Prekybą lauke stabdo lietuviškas klimatas. Tarkim, verslininkui, prekiaujančiam gintaru, lino gaminiais ir suvenyrais, į lauką pavyktų išnešti tik smulkius gaminius. Pradėjus lyti, drabužiai tuoj pat prarastų savo prekinę išvaizdą. Beje, šią šventę organizuojame galvodami, kad į lauke organizuosime gamybos procesą, o miestiečių lauksime viduje. Mes nenorime vienkartinio renginio. Norime pritraukti žmonių, kad jie čia rastų tai, ko nėra jokiuose prekybos centruose.

- Susidaro įspūdis, kad už Senamiesčio išlikimą kovoja tik vietiniai gyventojai ir čia dirbantys verslininkai. O kur valdžia?

- Nėra ką kalbėti. Imamės veiklos, nes pasigendame miesto valdžios  dėmesio. Paprastas pavyzdys: norime nudažyti pastato fasadą savo lėšomis, tačiau to negalime padaryti. Kodėl? Pirmiausia turime sutvarkyti šūsnis dokumentų. Antra - įvykdyti begalę reikalavimų. Nusvyra rankos. Neprašome rezultatą atnešti ant aukso lėkštelės, mes norime elementariai bendradarbiauti. Žinoma, turime padėkoti savivaldybės Kultūros skyriui. Jis mums nemažai padėjo.