Kauno pažiba – ilgamečių liepų alėja

Kauno Laisvės alėja išskirtinė ne tik tuo, kad yra didžiausia pėsčiųjų gatvė šalyje, bet ir todėl, kad ją skiria beveik 600 dviem eilėmis išilgai augančių ilgamečių lapuočių.

Kauno miesto savivaldybės atstovų duomenimis, šiuo metu Laisvės alėjoje veši maždaug 580 medžių: 6 kaštonai, 4 klevai, o likusieji – liepos. Pastarųjų egzistuoja keturios rūšys. Didžiąją dalį sudaro mažalapės ir didžialapės liepos bei kelios grakščiosios ir paprastosios.

2003 metais vyko Kauno miesto žaliųjų plotų inventorizacija. Jos metu Laisvės alėjos augmenija buvo įvertinta pakankamai aukštu balu: medžiai sveiki ir dekoratyvūs. 

Vėtros išguldo

Anot Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Ovidijaus Petrulio, visos šioje gatvėje augančios liepos labai skiriasi tiek savo amžiumi, tiek ir augimo sparta ar lajų forma.

Didžiąją dalį jų sudaro daugiau kaip penkias dešimtis metų augantys medžiai, kurių skaičiuojama maždaug 350. Nuo 30 iki 50 metų amžiaus yra apie 150 liepų, o mažiau nei 30 metų – 80. Tačiau specialistų teigimu, šie skaičiai tėra apytiksliai, todėl kad kasmet  vienas kitas medis yra išverčiamas ar nulaužiamas vėtrų.

Vidutinis alėjoje augančių liepų aukštis – 12 metrų.

Medžiai geri

Paskutinį kartą didžiausio dėmesio Laisvės alėjoje augantys medžiai sulaukė prieš septynerius metus. Tada jie buvo patręšti, dėl didelio rūgštingumo kalkinti bei nugenėtos šių lajos.

„Apskritai, Laisvės alėjos medžiai kenčia, todėl kad jie apjuosti betoninėmis gėlinėmis vazomis ir kamienai yra maždaug po pusę metro užpilti žemėmis. Tačiau sanitarinė augmenijos Laisvės alėjoje būklė yra kur kas geresnė nei kitose miesto centro gatvėse. Taip yra todėl, kad judresnėse vietose, pavyzdžiui, K.Donelaičio ar Kęstučio gatvėse, augančius medžius pakirto deformacija, lapijos nykimo procesas, vadinamas defoliacija, taip pat neigiamos įtakos turi keliuose barstoma druska.

Tačiau Laisvės alėjoje kai kurias liepas kamuoja puvinys. Tai įtakojo medžių pažeidimai, greičiausiai atsiradę tada, kai šia gatve tarybiniais metais dar buvo važinėjama automobiliais“, - kalbėjo O.Petrulis.

Reikia priežiūros

Kad Laisvės alėjoje auganti lapija pernelyg stipriai nesuvešėtų ir neužstotų vaizdo, ji prižiūrima: apkarpomi, paformuojami. Šiltuoju metų sezonu aplink liepas sodinamos gėlės, kurias tręšiant, reikalingų medžiagų pasisavina ir medžiai.

Tačiau, anot specialistų, itin karštomis vasaros dienomis liepoms pritrūksta drėgmės. Net ir papliupus lietui, pastarųjų vanduo nepasiekia, nes jis kaupiasi po lajomis ir galiausiai suteka į kanalizaciją. Dėl to esant kaitrai augalija specialiai laistoma.

„Apskritai liepos yra labai atsparios gamtos veiksniams. Svarbiausia, jog nebūtų mechaninių kamieno pažeidimų, įtakojančių puvinio atsiradimą“, - teigė O.Petrulis. 

Apsodinta dalimis

Istoriniai šaltiniai byloja, kad pirmosios liepos Laisvės alėjoje šaknis suleido daugiau kaip prieš šimtmetį. Iš pradžių medžiais buvo apsodinta atkarpa nuo jos pradžios iki dabartinės A.Mickevičiaus gatvės, o ilgainiui – augmenija nusidriekė ir per visą gatvę.
Anot kaunietės gidės Aldonos Kučinskaitės, Laisvės alėją nuspręsta apsodinti daugiamete augalija dėl kelių priežasčių.

Visų pirma, lietui lyjant šioje atkarpoje nuolatos kaupdavosi balos, todėl galvota, jog medžiais galėtų apsaugoti nuo susidarančios purvynės. Be to, vienais metais miestą užklupo sausra. Bedarbiams miesto valdžia tuojau surado išeitį – juos subūrusi nutarė galiausiai šią gatvę apsodinti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių