Kauno mokyklų pertvarka yra būtina - E.Balasevičius (papildyta)

Mažėjant moksleivių skaičiui ir siekiant geresnės ugdymo kokybės, miesto mokyklas pertvarkyti būtina, tikino portalo forume viešėjęs savivaldybės Švietimo ir kultūros departamento vadovas Edmundas Balasevičius.

Kokiais kriterijais remiantis pertvarkomos mokyklos? Pakomentuokite konkrečiai Vaižganto vidurinės atvejį: kodėl menų pakraipą įgijusią mokyklą buvo nuspręsta išardyti, suteikiant jai pagrindinės statusą?

Mokyklos pertvarkomos vadovaujantis Švietimo įstatymu ir Vyriausybės nutarimais.  Reformos esmė - kad iki 2012 metų būtų progimnazijos (pagrindinės mokyklos) ir gimnazijos (keturmetės mokyklos).

Vaižganto mokykla buvo reorganizuota vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. Mokykloje buvo nepakankamas skaičius vienuoliktokų.

Ką duos tokia mokyklų reforma savivaldybei?

Racionalus tinklas taupo švietimui skiriamas lėšas. Todėl galima bus suteikti kokybiškų ir įvairaus tipo švietimo paslaugų. Pavyzdžiui, daugiau darželių arba neformalaus ugdymo institucijų. Vienas iš reformos tikslų - ugdymo kokybės pagerėjimas.

Ar per tas amžinas švietimo reformas nenukentės mokslo kokybė?

Švietimo teoretikai sako, kad pokyčiai yra nuolatinė švietimo sistemos būsena. Sutinku su jūsų abejone, nes tikrai jaučiu iš savo ilgametės darbo mokykloje praktikos, kad mokytojai jau pavargo nuo reformų. Tačiau reikia pripažinti, kad mūsų visuomenė nėra visiškai patenkinta ugdymo kokybe.

Kodėl nuo 9 klasės mokinys verčiamas po valandą ir ilgiau (važiuojant pirmyn/atgal ) sugaišti visuomeniniame transporte? Ar tikrai tie pliusai atsvers valandą ar ilgiau sugaišto laiko kasdien? Nekalbant apie kitus minusus, kai kuriuos ir minėtus trečiadienio „Kauno dienos“ straipsnyje). Kodėl neatsižvelgiama į švietimo paslaugos užsakovų (tėvų), tikrųjų paslaugos teikėjų (mokytojų) nuomones, o sprendimus priima žmonės kažkur „aukštai“ ministerijose.

Kiekvienais metais mūsų mieste sumažėja apie 2 tūkst. moksleivių. Vargu, ar galime tikėtis, kad mokyklų tinklas bus toks pat kaip tarybiniais laikais. Neracionalu išlaikyti pustuštį mokyklos pastatą savivaldybei, per brangu tuštėjančias klases finansuoti valstybei.

Ar pakankamai gimnazijų bus kiekviename mikrorajone, nes jau dabar esant mūsų rajone gerai vidurinei mokyklai (gerai mokosi daug mikrorajono vaikų), ryte neįmanoma įlipti į viešąjį transportą?

Gimnazijų mieste bus pakankamai, pačios gimnazijos turėtų konkuruoti, kad ateitų mokytis daugiau moksleivių. Aišku, kad po tinklo pertvarkos iš kai kurių nutolusių rajonų teks pavažiuoti iki artimiausios gimnazijos.

Norėjau sužinoti, kurios mokyklos Dainavos rajone bus pertvarkomos į gimnazijos statusą ir nuo kelintos klasės galima lankyti?

Artimiausios gimnazijos - Varpo, Rasos, A.Smetonos gimnazijos. Vidurinį išsilavinimą bus galima gauti katalikiškose "Vyturio" ir J.Urbšio vidurinėse mokyklose.

Gimnazijose ugdymas pradedamas nuo 9 klasių.

Dukra mokosi Eigulių vidurinėje mokykloje 10  klasėje. Ateinančiais mokslo metais 11 klasės nebebus. Pagal pertvarkymą priklauso Rasos gimnazija. Ar priimant į Rasos gimnaziją bus taikomas konkurso principas ar užteks tik pareiškimo? Ar galima bus pasirinkti kitą gimnaziją?

Kiekvienai pagrindinei mokyklai priskiriama gimnazija, į kurią be konkurso pateks mokinys. Visos gimnazijos yra atviros. Jų skaičius mieste didėja, tarp jų augs konkurencija. Ir ne gimnazijos rinksis mokinius, o mokiniai gimnazijas.

Kokia ateitis planuojama Kauno Žaliakalnio pradinei mokyklai? Pagal šiuo metu vykdomus veiksmus šios mokyklos atžvilgiu galima numanyti, kad Kauno savivaldybę labiau domina ne mokiniai ar mokykla, o žemės sklypas, kuriame yra mokykla.

Dėl Žaliakalnio pradinės mokyklos jau antrus metus vyksta diskusija. Ir Žaliakalnio pradinei, ir pagrindinei trūksta lėšų. Viena iš galimų išeičių - šių dviejų įstaigų valdymo apjungimas. Būtų sutaupoma apie 100 tūkst. litų per metus. Mažėtų tik administracija, o mokytojai ir mokiniai liktų tose pačiose patalpose. Šis klausimas yra atviras, bus svarstomas Mokyklų pertvarkos tinklo darbo grupėje, o galutinį sprendimą turi priimti politikai. 

Ką p. Balasevičius padarė, kad ŠMM ar Seimo nariai išgirstų tėvų interesus ir atitinkamai pakoreguotų įstatymus ar poįstatyminius aktus, kad būtų sustabdytas prievartinis vidurinių mokyklų naikinimas?

Švietimo sistemoje dirbu 20 metų ir tikrai gerai žinau ir suprantu tėvų interesus. Jie būna labai įvairūs. Dažniausiai tėvai nori mokyklos arti namų ir geros ugdymo kokybės. Tačiau ne visą laiką sutampa asmeniniai tėvų interesai su valstybės ar miesto galimybėmis.

Ši skausminga reforma tęsiasi beveik 10 metų. Būdamas įstaigos vadovu tikrai nebuvau jos šalininkas, tačiau dabar, kai pamačiau, kad Kaune per paskutinius keletą metų Kaune sumažėjo apie 18 tūkst. moksleivių, supratau, kad būtina pertvarkyti mokyklų tinklą. Negalima švaistyti mokesčių mokėtojų pinigų. Siūlymus Seimo nariams ir ministerijai departamentas siunčia dažnai. Tiesa, mes nepasisakome prieš reformos esmę, bet norime, kad ji būtų geresnė (pvz., kad atsirastų miesto pakraščio mokyklos statusas, sporto gimnazijos statusas ir t.t.).

Kodėl neliko nemokamų būrelių neformaliojo ugdymo įstaigose? Daugeliui šeimų ir 15 Lt per mėn. dideli pinigai, o savivaldybei tokie pinigai - lašas jūroje. Politikai, priimdami tokius netoliaregiškus sprendimus, visiškai nesusimąsto apie pasekmes: didės psichotropinių medžiagų vartojimas, nusikalstamumas ir pan. Nuo mokesčio atleidžiami daugiavaikių šeimų vaikai, jei trys vaikai lanko tos įstaigos būrelius. O jeigu vienas vaikas darželinukas ir dar negali lankyti būrelio?

Papildomas ugdymas yra visiškai nemokamas bendrojo lavinimo mokyklose. Esant krizei, sumažėja savivaldybės finansinės galimybės remti neformaliąsias ugdymo įstaigas. Todėl miesto politikams teko priimti nepopuliarų sprendimą padidinti įkainius.

Savivaldybė lengvatas taiko socialiai remtinų šeimų vaikams.

Piktina katalikiškų mokyklų gausa Kaune. Kaip supratau, vidurinių mokyklų neliks, tik progimnazijos ir gimnazijos. O kokia yra katalikiškų mokyklų ateitis?

Švietimo įstatymas numato galimybę steigti katalikiškas mokyklas. Paprastai iniciatoriai tokių mokyklų steigimo yra pačios mokyklų bendruomenės. katalikiškos mokyklos gali būti ir gimnazijomis, jeigu jų vidurinio ugdymo programą akredituos ministerija. O kitos liks katalikiškomis pagrindinėmis.

Dar pernai S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos patalpose buvo formuojamos penktos klasės-oficialiai priklausančios V.Kudirkos mokyklai. Ar šiemet dar bus panaši tvarka?

Miesto centre yra sudėtinga situacija, nes gimnazijos buvo įkurtos iki šios reformos pradžios pagal tarpukario Kauno tradicijas - būtent miesto centre. Iškilo aštri problema, kur mokytis 1-8 klasių mokiniams. Ir šiais metais bent jau neplanuojame, kad kas nors keistųsi dėl V.Kudirkos mokyklos.

Daugiau portalo skaitytojų klausimų ir E.Balasevičiaus atsakymų ieškokite čia.