Kauno mero pietūs – Laisvės alėjos „Spurginėje“

Užėjus į vienintelę Laisvės alėjoje dešimtmečius veikiančią „Spurginę“ pasitinka ne tik ką tik iš krosnies ištrauktų kepinių kvapas, bet ir gerokai sovietmetį menantis interjeras: oda trauktas tamsiai rusvo atspalvio baras, aukštos kėdės prie jo, veidrodžiai. „Prieš septynerius ar aštuonerius metus čia vyko remontas.

Keitėme viską, išskyrus pakabinamas lubas. Tačiau buvo stengtasi viską atkurti kuo autentiškiau, kad nesugriauti buvusios dvasios. Iš anuometinių laikų šiandien ant sienų vis dar kabo ir odinės puošmenos“, - kalbėjo įstaigos direktorė Julija Skiparienė.

Ketvirtį amžiaus čia dirbanti moteris negalėjo pasakyti, kada tiksliai „Spurginė“ pirmąjį kartą atvėrė duris, tačiau tikino, kad ne mažiau nei prieš keturias dešimtis metų.

Dabar kavinėje jos lankytojai spurgas ir bandeles užsisakinėja prie baro. Skubantys, vos nusipirkę iškart bėga savais keliais, o laiko šiek tie turintys – sėda užkandžiauti prie baro. Retas, kuris neužsisako čia pat gaminamo sultinio ar kakavos.

Tokia tvarka, kokia spurginėje egzistuoja dabar, nusistovėjo dar prieš trisdešimt metų. Tačiau pirmąjį jos gyvavimo dešimtmetį čia veikė savitarnos kavinė. Lankytojai su padėklais eidavo rinktis dar garuojančių bandelių, o po to jų valgyti sėsdavosi prie išdėliotų stalų.

„Mano mama pavalgyti spurgų čia ateidavo su močiute, vėliau aš eidavau su mama, o šiandien – ateinu su savo vaikais“, - tokias ir panašias istorijas J.Skiparienė girdi labai dažnai. Nenuostabu, nes ne vienas kaunietis užaugo su šia bandelėmis kvepiančia vieta.

Spurginės aukso amžiumi vadinami būtent tarybiniai laikai. „Tuomet nuo pat ankstyvo ryto, vos tik prasidėdavo darbo valandos, iki pat dienos pabaigos čia gužėdavo žmonės ir stovėdavo ilgiausiose eilėse. Dabar jų sulaukiame kone perpus mažiau“, - tikino J.Skiparienė, tačiau pridūrė, jog, nepaisant visko, kavinės populiarumu ji džiaugiasi ir šiandieną. Anot direktorės, smaguriautojų skaičius pastaruoju metu buvo sumažėjęs dar ir dėl krizės, o taip pat jį įtakoja kiti veiksniai, pavyzdžiui, prasidėjęs šildymo sezonas.

Vadovės manymu, didžiausia legendinės spurginės reikšmė Laisvės alėjai buvo ir yra ta, kad žmonės tiek anksčiau, tiek dabar gali labai greitai ir už mažesnę kainą pavalgyti. „Ne visiems juk reikia kepsnių. Kitiems pakanka ir sriubos su pyragėliais. Be to, čia nereikia laukti, nes spurgos jau yra paruoštos. Beje, jas kepame čia pat vietoje. Dėl to stengiamės, kad kuo dažniau lankytojams būtų patiekiamos ką tik iš krosnies ištrauktos dar itin karštos bandelės bei pyragėliai“, - sakė ji.

Suskaičiuoti, kiek per dieną kauniečiai suvalgo spurgų, J.Skiparienė negalėjo. Anot moters, toks skaičiaus apibrėžimas neįmanomas vien todėl, kad jų pardavimas kaskart labai skiriasi. Didžiausias štilis spurginėje būna savaitgaliais bei pirmadieniais. Tačiau kitomis savaitės dienomis lankytojai čia zuja.

„Sulaukiame daug papietauti ateinančių žmonių iš Laisvės alėjoje ar kitose šalimais esančiose centro gatvėse veikiančių įstaigų, taip pat – ir miesto savivaldybės. Spurgų čia ne kartą valgė ir pats Kauno meras Andrius Kupčinskas“, - džiaugėsi direktorė.