- Marijana Jasaitienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Mane siunčia į Klinikas", – sako vidutinio amžiaus moteris. Jos balse gali justi ir nerimą, ir pasididžiavimą. Juk Kauno medicinos universiteto klinikos – viena aukščiausio lygio ligoninių Lietuvoje.
Kapitalas, dalijamas ligoniams
Siuntimas į Klinikas neretai būna pagrįstas sunkios ligos įtarimu. Jei Klinikų gydytojas tą įtarimą atmes, liks tik džiaugtis. Jei ligos diagnozė pasitvirtins, bus paskirtas reikalingas gydymas. Į šią didžiausią šalies ligoninę siunčiami ligoniai iš visos Lietuvos, kai gydymas žemesnio lygio ligoninėje būna nesėkmingas.
Plačios Kauno klinikų diagnostinės galimybės, turint naujausią įrangą, medikų patirtis, įgyta iš korifėjų, naujausios žinios, parsivežtos iš tarptautinių konferencijų, stažuotės ir net darbas užsienio šalyse – tai kapitalas, dalijamas ligoniams.
Didžiausios šalies ligoninėje yra 35 specializuotos klinikos. Nėra paprasta visas jas apeiti ir sužinoti, kas kur vyksta. Pabandykime probėgšmais pasižvalgyti bent keliose jų.
Čia atskrenda gandrai
Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyrius nepanašus į ligoninę. Jos palatos įrengtos kaip viešbutyje ar sanatorijoje: patogios lovos, minkštasuoliai, televizoriai, vonios ir dušai. Ir tai – ne palatos, o gimdyklos. Už lango – pušys, žalia veja.
Įvykus stebuklui, kuriam žmogaus gimimą prilygina Gimdymo skyriaus vyresnioji akušerė slaugos administratorė Virginija Stankevičiūtė, kiek pailsėjusi mama su naujagimiu perkeliama į kitame aukšte esantį Akušerijos skyrių. Tėtis – taip pat, nes dabar jų gimdant dalyvauja devyni iš dešimties.
Po trijų dienų laiminga šeima iškeliauja namo. Kai viskas gerai. O juk turi būti gerai, nes gimdymas nėra liga. Kai nėštumas komplikuotas, gimdymas sudėtingas, gimdyvės ir naujagimiai čia užsibūna ilgiau. Ir atvažiuoja anksčiau, gerokai prieš gimdymą, nes čia – aukščiausio lygio ligoninė, teikianti pagalbą negaluojančioms būsimosioms mamoms iš visos Lietuvos.
Rasma Stemplienė iš Vilkaviškio atvažiavo gimdyti į Kauną, nors neturėjo jokių sveikatos problemų. Labai norėjo gimdyti Klinikose, ir tiek. Čia prieš ketverius metus sulaukė sūnaus, dabar – dukros. Labai laiminga mama. Gimdymo skyriuje dominuoja laimės jausmas.
Galva – proto bankas
Galvos traumos – pačios pavojingiausios. Piktybiniai galvos smegenų augliai labai greitai pražudo žmogų. Šiais traumatizmo, didėjančio sergamumo onkologinėmis ligomis laikais neurochirurgai gelbsti žmonių gyvybę labai sudėtingais metodais, pasitelkdami naujausias chirurgijos technologijas.
Neurochirurgijos klinikos specialistai sugeba tai, ką daro jų kolegos turtingose pasaulio šalyse. Jie operuoja smegenų auglius, smulkiausias kraujagysles giliuosiuose branduoliuose, atlieka visas kaukolės pagrindo ir smegenų kamieno operacijas. Iš visos Lietuvos į Kauną nukreipiami ir sėkmingai gydomi ligoniai, sergantys sudėtingiausiomis ir retų lokalizacijų galvos smegenų ligomis. Savo darbu kauniečiai pelno tarptautinį pripažinimą.
Klinikos vadovas profesorius Arimantas Tamašauskas tarptautinės patirties sėmėsi dirbdamas Australijoje, Japonijoje, Prancūzijoje. Paveldėjo savo tėvo garsaus neurochirurgo Jaunučio Tamašausko patirtį. Mokėsi iš ypatingais gabumais garsėjančio specialisto ir buvusio Klinikos vadovo docento Juozo Šidiškio, atliekančio stereotasines smegenų operacijas.
Darbas vertas milijono
Chirurgų, anesteziologų ir slaugytojų darbas vertas milijono. Prie tokios išvados prieini, kai matai operaciją. Žmogus tarsi negyvas, o bus prikeltas. Negana to, bus sveikesnis nei iki operacijos. Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje operuojamas vienas jautriausių žmogaus organų – širdis, jos vožtuvai, kraujagyslės.
Protezuojama išsiplėtusi aorta, kuri gali bet kada plyšti ir žmogus gali mirtinai nukraujuoti labai greitai. Klinikos vadovas profesorius Rimantas Benetis atlieka tokias sudėtingas operacijas, kurių kiti daryti nesiryžta. Jis yra persodinęs ne vieną širdį, taip pat širdį ir plaučius vienu metu. Taip žmogui pratęsia gyvenimą.
Darbas, nuo kurio priklauso, ar žmogus po operacijos pabus ir ar bus sveikesnis, nei buvo, vertas milijono. Tik gydytojų milijonierių sąrašuose, deja, nėra. Yra verslininkų, nors ekonomika Lietuvoje miršta labiau nei ligoniai.
Prieš vėžį – jodo sėklomis
Onkologija – viena prioritetinių Kauno klinikų veiklos sričių. Radiologijos ir Onkologijos klinikose sumontuoti dešimties milijonų litų vertės diagnostikos ir spindulinės terapijos įrengimų kompleksai. Be jų šiandien gydymas neįsivaizduojamas. O juk dar palyginti neseniai vėžiu susirgęs žmogus buvo pasmerktas mirčiai arba geriausiu atveju navikas buvo išoperuojamas.
Šiandien vėžys gydomas ne tik operaciniu būdu, bet ir vėžines ląsteles naikinančiais vaistais, spinduliais.
"Spindulinėje terapijoje yra labai daug naujovių. Visos, įdiegtos Vakarų šalių ligoninėse, taikomos ir pas mus", – patikina Onkologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė.
Maksimalus spindulinio gydymo tikslumas, pačių mažiausių, net kvėpavimo judesių kontrolė švitinant suteikia galimybę pasiekti didžiausią gydymo efektyvumą, išvengiant žalos greta esantiems sveikiems audiniams.
Naujausias vėžio gydymo metodas – brachiterapija. Kauniečiai ją pradėjo taikyti pirmieji ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Vėžio ląstelės naikinamos jodo sėklomis. Jos įvedamos į prostatą.
Šis metodas jau taikomas ir galvos bei kaklo navikams naikinti. Visa bėda, kad šios sėklos yra labai brangios ir kiek ligonių kasos jų nuperka, tiek medikai gali padėti ligoniams.
Pusantro milijono tyrimų
Kiekvieno ligonio gydymas prasideda nuo laboratorinių tyrimų. Tiksliau, net ne gydymas, o ligų diagnostika. Ir kas gali būti geriau, jei atsakymas iš laboratorijos, ligonių kalba tariant, geras. Šiandien ir medikai turbūt nebemokėtų diagnozuoti ligų ir jų gydyti be laboratorinių tyrimų.
"Klinikų laboratorinės medicinos tarnybos laboratorijose atliekami klinikinės chemijos, hematologiniai, imunologiniai, mikrobiologiniai, genetiniai tyrimai. Praėjusiais metais jų atlikta apie pusantro milijono", – pasakoja Laboratorinės medicinos klinikos vadovė mokslų daktarė Astra Vitkauskienė.
Klinikinės chemijos ir genetikos laboratorijoje įdiegti Lietuvoje dažniausių genetinių ligų diagnostikai svarbių genų mutacijų molekuliniai tyrimai, Hematologijos ir bendrosios citologijos laboratorijoje be eilinių tyrimų atliekami ir hematologinės citologijos patologiniai kraujo, kaulų čiulpų ir limfmazgių punkcijų mėginiai.
"Mikrobiologijos laboratorijoje sukoncentruotas didžiausias Lietuvoje mikrobiologinių ir infekcinių serologinių tyrimų spektras, atliekami molekuliniai genetiniai tyrimai virusams nustatyti. Su laboratorine diagnostika glaudžiai siejasi visa medicinos mokslo ir studijų pažanga", – tvirtina A.Vitkauskienė.
Integruotam praktiniam, mokomajam ir moksliniam darbui plėtoti Laboratorinės medicinos klinika, sujungusi visas laboratorijas, įkurta praėjusiais metais.
Daugiau šia tema skaitykite antradienį "Kauno dienos" priede "Sveikata".
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos49
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių13
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku15
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...
-
Šančiškiai: žvejai, susirinkite savo pavojingus žaislus!13
Šančių gyventojai kreipėsi į žvejus, kurie mėgsta žvejoti Nemune, ir prašo susirinkti kabliukus ir kitus žūklės įrankius, nes jie gali sužaloti. Šį kartą ant kabliuko užkibo vedžiotas keturkojis draugas, bet kitą kartą ga...
-
Šilainiuose uždaroma gatvė: alternatyvus maršrutas – pro Vakarinį aplinkkelį5
Šilainiuose, ties Vakariniu aplinkkeliu, uždaroma Vijūkų (senasis šios atkarpos pavadinimas – B. Brazdžionio g.) gatvės atkarpa, tad gyventojai raginami ieškoti kitų kelių, kuriais būtų patogu pasiekti darbus ar namus. ...
-
Iš Kauno marių dugno ištraukta nuskendusi jachta: narai toliau žvalgys atnaujinamą uostą7
Kaune įsibėgėja naujas laivybos sezonas – vaizdingą Neptūno įlanką netrukus užpildys šimtai laivų. Vis didesnio populiarumo sulaukianti akvatorija nuo šiol bus saugesnė ir švaresnė: iš marių sėkmingai ištra...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...