Kauno medicinos universiteto klinikos: nuo gimimo iki mirties

"Mane siunčia į Klinikas", – sako vidutinio amžiaus moteris. Jos balse gali justi ir nerimą, ir pasididžiavimą. Juk Kauno medicinos universiteto klinikos – viena aukščiausio lygio ligoninių Lietuvoje.

Kapitalas, dalijamas ligoniams

Siuntimas į Klinikas neretai būna pagrįstas sunkios ligos įtarimu. Jei Klinikų gydytojas tą įtarimą atmes, liks tik džiaugtis. Jei ligos diagnozė pasitvirtins, bus paskirtas reikalingas gydymas. Į šią didžiausią šalies ligoninę siunčiami ligoniai iš visos Lietuvos, kai gydymas žemesnio lygio ligoninėje būna nesėkmingas.

Plačios Kauno klinikų diagnostinės galimybės, turint naujausią įrangą, medikų patirtis, įgyta iš korifėjų, naujausios žinios, parsivežtos iš tarptautinių konferencijų, stažuotės ir net darbas užsienio šalyse – tai kapitalas, dalijamas ligoniams.

Didžiausios šalies ligoninėje yra 35 specializuotos klinikos. Nėra paprasta visas jas apeiti ir sužinoti, kas kur vyksta. Pabandykime probėgšmais pasižvalgyti bent keliose jų.

Čia atskrenda gandrai

Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyrius nepanašus į ligoninę. Jos palatos įrengtos kaip viešbutyje ar sanatorijoje: patogios lovos, minkštasuoliai, televizoriai, vonios ir dušai. Ir tai – ne palatos, o gimdyklos. Už lango – pušys, žalia veja.

Įvykus stebuklui, kuriam žmogaus gimimą prilygina Gimdymo skyriaus vyresnioji akušerė slaugos administratorė Virginija Stankevičiūtė, kiek pailsėjusi mama su naujagimiu perkeliama į kitame aukšte esantį Akušerijos skyrių. Tėtis – taip pat, nes dabar jų gimdant dalyvauja devyni iš dešimties.

Po trijų dienų laiminga šeima iškeliauja namo. Kai viskas gerai. O juk turi būti gerai, nes gimdymas nėra liga. Kai nėštumas komplikuotas, gimdymas sudėtingas, gimdyvės ir naujagimiai čia užsibūna ilgiau. Ir atvažiuoja anksčiau, gerokai prieš gimdymą, nes čia – aukščiausio lygio ligoninė, teikianti pagalbą negaluojančioms būsimosioms mamoms iš visos Lietuvos.

Rasma Stemplienė iš Vilkaviškio atvažiavo gimdyti į Kauną, nors neturėjo jokių sveikatos problemų. Labai norėjo gimdyti Klinikose, ir tiek. Čia prieš ketverius metus sulaukė sūnaus, dabar – dukros. Labai laiminga mama. Gimdymo skyriuje dominuoja laimės jausmas.

Galva – proto bankas

Galvos traumos – pačios pavojingiausios. Piktybiniai galvos smegenų augliai labai greitai pražudo žmogų. Šiais traumatizmo, didėjančio sergamumo onkologinėmis ligomis laikais neurochirurgai gelbsti žmonių gyvybę labai sudėtingais metodais, pasitelkdami naujausias chirurgijos technologijas.

Neurochirurgijos klinikos specialistai sugeba tai, ką daro jų kolegos turtingose pasaulio šalyse. Jie operuoja smegenų auglius, smulkiausias kraujagysles giliuosiuose branduoliuose, atlieka visas kaukolės pagrindo ir smegenų kamieno operacijas. Iš visos Lietuvos į Kauną nukreipiami ir sėkmingai gydomi ligoniai, sergantys sudėtingiausiomis ir retų lokalizacijų galvos smegenų ligomis. Savo darbu kauniečiai pelno tarptautinį pripažinimą.

Klinikos vadovas profesorius Arimantas Tamašauskas tarptautinės patirties sėmėsi dirbdamas Australijoje, Japonijoje, Prancūzijoje. Paveldėjo savo tėvo garsaus neurochirurgo Jaunučio Tamašausko patirtį. Mokėsi iš ypatingais gabumais garsėjančio specialisto ir buvusio Klinikos vadovo docento Juozo Šidiškio, atliekančio stereotasines smegenų operacijas.

Darbas vertas milijono

Chirurgų, anesteziologų ir slaugytojų darbas vertas milijono. Prie tokios išvados prieini, kai matai operaciją. Žmogus tarsi negyvas, o bus prikeltas. Negana to, bus sveikesnis nei iki operacijos. Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje operuojamas vienas jautriausių žmogaus organų – širdis, jos vožtuvai, kraujagyslės.

Protezuojama išsiplėtusi aorta, kuri gali bet kada plyšti ir žmogus gali mirtinai nukraujuoti labai greitai. Klinikos vadovas profesorius Rimantas Benetis atlieka tokias sudėtingas operacijas, kurių kiti daryti nesiryžta. Jis yra persodinęs ne vieną širdį, taip pat širdį ir plaučius vienu metu. Taip žmogui pratęsia gyvenimą.

Darbas, nuo kurio priklauso, ar žmogus po operacijos pabus ir ar bus sveikesnis, nei buvo, vertas milijono. Tik gydytojų milijonierių sąrašuose, deja, nėra. Yra verslininkų, nors ekonomika Lietuvoje miršta labiau nei ligoniai.

Prieš vėžį – jodo sėklomis

Onkologija – viena prioritetinių Kauno klinikų veiklos sričių. Radiologijos ir Onkologijos klinikose sumontuoti dešimties milijonų litų vertės diagnostikos ir spindulinės terapijos įrengimų kompleksai. Be jų šiandien gydymas neįsivaizduojamas. O juk dar palyginti neseniai vėžiu susirgęs žmogus buvo pasmerktas mirčiai arba geriausiu atveju navikas buvo išoperuojamas.

Šiandien vėžys gydomas ne tik operaciniu būdu, bet ir vėžines ląsteles naikinančiais vaistais, spinduliais.

"Spindulinėje terapijoje yra labai daug naujovių. Visos, įdiegtos Vakarų šalių ligoninėse, taikomos ir pas mus", – patikina Onkologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė.

Maksimalus spindulinio gydymo tikslumas, pačių mažiausių, net kvėpavimo judesių kontrolė švitinant suteikia galimybę pasiekti didžiausią gydymo efektyvumą, išvengiant žalos greta esantiems sveikiems audiniams.

Naujausias vėžio gydymo metodas – brachiterapija. Kauniečiai ją pradėjo taikyti pirmieji ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Vėžio ląstelės naikinamos jodo sėklomis. Jos įvedamos į prostatą.

Šis metodas jau taikomas ir galvos bei kaklo navikams naikinti. Visa bėda, kad šios sėklos yra labai brangios ir kiek ligonių kasos jų nuperka, tiek medikai gali padėti ligoniams.

Pusantro milijono tyrimų

Kiekvieno ligonio gydymas prasideda nuo laboratorinių tyrimų. Tiksliau, net ne gydymas, o ligų diagnostika. Ir kas gali būti geriau, jei atsakymas iš laboratorijos, ligonių kalba tariant, geras. Šiandien ir medikai turbūt nebemokėtų diagnozuoti ligų ir jų gydyti be laboratorinių tyrimų.

"Klinikų laboratorinės medicinos tarnybos laboratorijose atliekami klinikinės chemijos, hematologiniai, imunologiniai, mikrobiologiniai, genetiniai tyrimai. Praėjusiais metais jų atlikta apie pusantro milijono", – pasakoja Laboratorinės medicinos klinikos vadovė mokslų daktarė Astra Vitkauskienė.

Klinikinės chemijos ir genetikos laboratorijoje įdiegti Lietuvoje dažniausių genetinių ligų diagnostikai svarbių genų mutacijų molekuliniai tyrimai, Hematologijos ir bendrosios citologijos laboratorijoje be eilinių tyrimų atliekami ir hematologinės citologijos patologiniai kraujo, kaulų čiulpų ir limfmazgių punkcijų mėginiai.

"Mikrobiologijos laboratorijoje sukoncentruotas didžiausias Lietuvoje mikrobiologinių ir infekcinių serologinių tyrimų spektras, atliekami molekuliniai genetiniai tyrimai virusams nustatyti. Su laboratorine diagnostika glaudžiai siejasi visa medicinos mokslo ir studijų pažanga", – tvirtina A.Vitkauskienė.

Integruotam praktiniam, mokomajam ir moksliniam darbui plėtoti Laboratorinės medicinos klinika, sujungusi visas laboratorijas, įkurta praėjusiais metais.

Daugiau šia tema skaitykite antradienį "Kauno dienos" priede "Sveikata".