- Gintarė Adamonytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Istorijos apie pirmuosius Kauno hipius, kurie laisvalaikiu brazdindavo gitara, klausydavo vakarietiškos muzikos ir gerdavo stiprią arbatą. Interviu su mokslininke Egidija Ramanauskaite, tyrinėjusia įvairias subkultūras Lietuvoje.
Kas buvo tie pirmieji hipiai mūsų šalyje?
Visų pirma reikia pasakyti, kad hipiais dauguma jų savęs nevadino. Tai buvo bendraminčiai, kurie domėjosi to laikotarpio vakarų jaunimo muzika ir kultūra. Iš tikrųjų hipiais vadinti to meto vaikinai ir merginos, siekę išeiti už sovietinės sistemos ideologinių rėmų ir mėgautis intelektualine laisve.
Tuometinis hipių judėjimas ir muzika. Kas bendro?
Septintojo dešimtmečio antroje pusėje – aštuntojo pradžioje Lietuvą įvairiais nelegaliais komerciniais kanalais pasiekdavo vakarietiški muzikos įrašai, lenkiški ir čekiški muzikiniai žurnalai, kuriuose buvo spausdinamos muzikantų nuotraukos. Jaunimas nelegalioje rinkoje įsigydavo grupės „The Beatles“ muzikos natas, kurias kopijuodavo ir platindavo. Neretai būta bandymų groti perdirbus septynstygę rusiško derinimo gitarą į šešiastygę.
Hipiai klausė ir kopijavo „Led Zeppellin“, „The Doors“, „Rolling Stones“ ir kitų atlikėjų dainas. Vien Kauno mieste egzistavo dešimtys susibūrusių muzikos grupių. Be abejo – reikėjo įvaizdžio, todėl buvo auginami plaukai.
„Hipiuojančio“ jaunimo grupelių buvo įvairių. Man teko kalbėtis su intelektualiais hipiais: jie kolekcionavo įrašus, naktimis klausė vakarų muzikos per „BBC“ ir „Amerikos balsą“, skaitė Keruaką, Selindžerį, Ginsbergą, mėgo vaikščioti į profesionalaus pantomimos pradininko Lietuvoje Modrio Tenisono spektaklius.
Kokiose Kauno vietose šie žmonės dažniausiai burdavosi?
Pagrindinė susibūrimo vieta buvo prie Muzikinio teatro esantis Miesto sodas. Hipiai čia dažniausiai rinkdavosi ant suoliukų prie sienos.
Reikia nepamiršti ir kitų vietų, tokių, kaip netoliese buvęs „Pieno baras“ ar prie patrankos Istorinio muziejaus sodelyje. Kiti mėgdavo rinktis Senamiesčio prieplaukoje.
Mėgiama vieta, kur hipiai rinkdavosi garsiai skaityti poezijos, buvo kino teatro „Romuva“ fojė. Ten dirbusios bilietų kontrolierės ar budėtojos jaunimą mielai įsileisdavo.
Tačiau labiausiai mėgiami būdavo „plotai“: visi rinkdavosi pas kurį nors iš draugų namuose klausytis muzikos. Žinoma, tai buvo įmanoma tik tada, kai juose nebūdavo tėvų.
Ką susitikęs jaunimas įprastai veikdavo? Gal turėjo kokių tradicijų?
Ką veikdavo? Bendraudavo. Tiesiog kalbėdavosi apie muziką, kas kokią knygą perskaitė, apie ką joje parašyta. Kartais į Miesto sodą iš Muzikinio teatro išeidavo pabendrauti Modris Tenisonas. Kalbėdavo jie tada apie filosofiją, žmogaus egzistenciją, asmens laisvę. Kai kuriuos netgi rimtai sudomino pantomima. Tie, kurie grojo, laisvalaikį leido brūžindami gitaras, organizuodami koncertus. Kiti – mėgdavo keliauti, pavyzdžiui, į Taliną, Rygą ar tuometinį Leningradą. Susibūrę „plotuose“ šokdavo, gerdavo vyną, stiprią kavą, arbatą.
Dažnai veiksmas vyko Laisvės alėjoje ar jos prieigose. Kokią reikšmę pirmiesiems hipiams turėjo ši gatvė?
Laisvės Alėja – miesto širdis ir hipių podiumas. Jaunimas mėgo „šlifuoti Laisvę“. Taip buvo vadinami pasivaikščiojimai laisvalaikiu. Eidami į Laisvės alėją, visi pasiimdavo kas ką turėjo – gitarą, tuometinį latvišką tranzistorių „VEF‘ą“. Jeigu įsigydavo kokį įdomesnį drabužį, būtinai jį apsirengdavo.
Kaip atrodė tuometiniai „gėlių vaikai“?
Kalbant apie aprangą, buvo labai madingos plačios kelnės, vadinamieji „kliošai“, bei velvetiniai švarkai su ženkliukais. Merginos mėgo nešioti ilgus palaidus plaukus, ilgus sijonus ir laisvas palaidinukes.
Susitikę Laisvės alėjoje, hipiai apžiūrinėdavo vienas kitą, matuodavo kieno „kliošai“ platesni. Jei pamatydavo nepažįstamą žmogų dėvėjusį tokias kelnes, iš karto priimdavo jį kaip savą, neretai - čia pat ir susipažindavo.
Pasitaikydavo, kad už laisvesnį elgesį jaunuolius sulaikydavo milicija. Laisvės alėją nuolatos stebėdavo savanoriai viešosios tvarkos saugotojai – draugovininkai.
Tačiau po Kalantos įvykių „Laisvė“ ištuštėjo: jaunimą iš ten vaikydavo tuometinė „milicija“, naudojo jėgą, kirpdavo plaukus.
Paminėjote Miesto sode susideginusį lietuvių disidentą Romą Kalantą. Gal turite ir apie jį pasakyti kažką tokio, ko dar nesame girdėję?“
Daugiau pridurti neturiu ką. Mano tyrinėtas to meto jaunimas, kuris rinkosi Miesto sode, su Kalanta nebendravo. Draugų rateliai buvo uždari, nepriimdavo nepažįstamų, nes bijojo „saugumo“. Tikėtina, kad Kalanta bendravo su kito ratelio jaunimu.
Ką hipių judėjimas davė Lietuvai apskritai?
Visų pirma, šis judėjimas labai svarbus pačiam jaunimui, nes tai buvo „jų“ judėjimas. Centre sukosi muzikinės grupės, aktyviai veikusios būtent Kaune.
Esu išsamiau tyrinėjusi „Raganių“ grupę, kuriai vadovavo Natanas Gitkinas. Jos solistas Visvaldas Žalnierius parašė kultinę jaunimo dainą „Gėlės“, dar žinomą kaip „Ištirpsta sniegas“. Šį kūrinį, susijusį su jaunatvišku romantizmu bei atitikusį to meto dvasią, žinojo ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.
Roko muzika valdė, keitė mąstyseną, padėjo pastebėt kontrastus, laužė kanonus. Dėl to hipiai tapo nepriimtini, kaltinami antisovietine ideologija, jais domėjosi saugumas.
Gal galite pavardinti konkrečias tuomet Kaune „hipiavusių“ asmenų pavardes?
Nežinau ar reikėtų šiuos žmones įvardinti. Jei paminėsiu vienus ir nepaminėsiu kitų – bus neteisinga. Nepaisant visko, „hipiavusio“ jaunimo Kaune buvo daug.
Kokios aplinkybės lėmė kitų subkultūrų atsiradimą Lietuvoje?
Sovietmečio hipiai prisimena savo pirmtakus bitnikus, mėgusius džiazo muziką, taip pat modus, rokerius, ar pankus. Gotai – jau vėlyvesnė subkultūra, atsiradusi po 1980–ųjų.
Kitų subkultūrų atsiradimo aplinkybės panašios, kaip ir hipių. Kai Vakaruose kildavo nauja muzikos ir kultūrinio stiliaus subkultūrinė banga, ji po keleto metų pasiekdavo ir Lietuvą.
Be abejo, pavyzdžiui, Lietuvos pankų problemos buvo kitokios negu vakaruose, nes pastarieji reflektavo būtent sovietmečio tikrovę. „Verkia mergiotė kruvinom ašarom nuo komunizmo pakraupus“, - vienas iš sovietmečio Kauno pankų kūrybos motyvų, padedantis suprasti socialinį kultūrinį laikmečio kontekstą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?26
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste1
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms7
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų49
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose28
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa37
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...
-
Kauno rajono socialinių paslaugų centre pamatiniai dalykai nesikeičia
Kauno rajono socialinių paslaugų centras švenčia 17-ąjį gimtadienį. ...