„Kauno energiją“ rengiasi išnuomoti?

Kai kurie miesto politikai būgštauja, kad pakankamai greitai gali būti siūloma išnuomoti "Kauno energiją" privačiam investuotojui, kuris palengvintų įmonės skolų naštą. Miesto vadovai gandus neigia.

Kauno miesto savivaldybės Ūkio ir energetikos komiteto narys Kęstutis Mikėnas, kuris aštuonerius metus, nuo 2000-ųjų, ėjo "Kauno energijos" Stebėtojų tarybos nario pareigas, pastebi tendenciją, kad įmonę rengiamasi atiduoti į privačias rankas. Esą tokius planus rodo įvairūs ženklai: įmonės finansinė padėtis kasmet blogėja, jos paskolų ir įvairių kreditų našta sunkėja, o perspektyvos atsitiesti yra palyginti miglotos.

"Tokios betvarkės "Kauno energijoje" dar nėra buvę nė vienais metais. Ten dabar dirba nekompetentingi žmonės, kurių tikslas - daryti viską, kad būtų nuspręsta bendrovę išnuomoti", - strateginiu miesto objektu rūpinosi K.Mikėnas.

Esą įmonės finansiniai rodikliai rodo, kad ji - ties bankroto riba, tačiau reikalingų veiksmų vadovai nesiima. Pavyzdžiui, nepajėgia išsireikalauti skolų iš vartotojų.
Paklaustas, kas gali būti suinteresuotas nuomotis "Kauno energiją", politikas prabilo apie Kauno termofokacijos elektrinė (KTE). Esą ypač pastačius naująją elektrinę, kurios vienas iš akcininkų yra Rimandas Stonys, būtų pelninga vienose rankose sutelkti šilumos gamybos ir paskirstymo verslą.

"Be vamzdžių ta elektrinė bus nieko verta, tik skirstydami šilumą jie galės taikyti antkainius tokius, kokius norės", - argumentą pateikė K.Mikėnas.
Be to, anot jo, norint branginti šilumą bus itin lengva pasiaiškinti - esą prasti vamzdynai, į kuriuos reikia investuoti.

Kauno miesto administracijos direktorius Vygantas Gudėnas galimus kėslus išnuomoti "Kauno energiją" vertina atsargiai. Esą jo toks sprendimas nenustebintų, nes visai neseniai be jo ir kitų miesto vadovų žinios buvo bandoma išnuomoti kitą strateginį objektą - Petrašiūnų elektrinę.

Tačiau vis dėlto V.Gudėnas atkreipia dėmesį, kad prieš imantis bet kokių veiksmų, sprendimą nuomoti "Kauno energiją" turėtų pateikti bendrovės valdyba. Vėliau su juo būtų supažindinta Stebėtojų taryba, kuria sudaro politikai iš įvairių partijų. Po to turėtų būti teikiamas prašymas miesto administracijai rengti tarybos sprendimą.
"Kol kas tokių pavedimų nesu gavęs", - tvirtino V.Gudėnas.

Jis tikisi, kad "Kauno energijos" finansinė padėtis pagerės ir įmonės nereikės išnuomoti.

Iki 2016 m. bendrovė "Kauno energija" įvairiems bankams turėtų grąžinti daugiau kaip 66 mln. litų, kuriuos yra pasiskolinusi einamiesiems uždaviniams ir investicijoms vykdyti.

SEB bankas, "Swedbank", "Nordea", "DnB Nord" – daugeliui šalyje veikiančių bankų centralizuotos šilumos tiekėja yra prasiskolinusi, o perspektyvos grąžinti skolas yra palyginti niūrios.

"Per skolas ir įsipareigojimus sunku kvėpuoti", - pripažino "Kauno energijos" generalinis direktorius Rimantas Bakas.

Skolų šleifas tęsiasi nuo 1999 m., kai "Kauno energija" buvo atskirta nuo "Lietuvos energijos" ir įmonės nuostolis sudarė 120 mln. litų. Vėliau nuostolis didėjo ir netrukus pasiekė 200 mln. litų. Dėl to buvo nuspręsta atsisakyti dalies turto – 2003 m. akcininkai nusprendė parduoti Kauno termofikacijos elektrinę. Tuomet nuostolis sumažėjo perpus, iki 100 mln. litų.

Plačiau skaitykite ketvirtadienio "Kauno dienoje".


Šiame straipsnyje: Kauno energija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių