„Kauno diena“ prognozuoja: namų renovavimas strigs

Kaune yra beveik 5 tūkst. daugiabučių namų, kuriuose gyvena apie 80 proc. miestiečių. Per kelerius metus mieste renovuota mažiau nei 20 namų, tai yra vos 0,4 proc. visų daugiabučių. Savo prognozes 2010 m. Kaunui pateikia "Kauno dienos" apžvalgininkai.

Pagalbos ranką gyventojams esą tiesia valdžia. Apsišiltinę namai pirmūnai iš valstybės gavo finansinę paramą - iki 50 proc. investicinio projekto kainos. Galbūt tai ir gundė žmonės pasirūpinti ne vien savo buto estetiniu remontu, bet ir viso namo gerove - sienų šilumine varža, stogo patvarumu, vamzdynais ir racionaliu šilumos paskirstymu. Panašiai kaip per išpardavimų akciją - už pusę kainos perki net ir tai, ko nelabai reikia, bet galbūt ateityje prisireiks.

Ar laimėjo šiuo "išardavimu" susigundę gyventojai? Net jei ir ne visai, vis tiek tiki, kad taip. Kaip kitaip nekeiksnosi kiekvieną mėnesį mokamo mokesčio už renovaciją, nesigailėsi į namo atnaujinimą įkišęs savo santaupas?

Prieš kelerius metus renovuoti namai pataikė į patį statybos bumą, nelengva buvo tuomet prisišaukti statybininkus. Teko brangiai jiems mokėti ir nepriekaištauti dėl kokybės. Pavydūs kitų namų kaimynai trina rankomis ir juokiasi iš pirmūnų: "Pažiūrėsim, kiek laiko laikys nutinkuotas polistirenas, nepraeis nė dešimtmetis, ir jau reikės remonto." Kiti namai - atvirkščiai: suskato ne tik pasivyti, bet ir kokybe pranokti pirmiau atnaujintus namus.

Vis tik renovacija pandeminio gripo plitimo pagreičio neįgauna. Valdžia dabar mėgina įtikinti, kad ir savo pinigais renovuoti namą apsimoka labiau, nei nieko nedaryti.

Neatsargų tarstelėjimą, kad gyventojai bus verčiami renovuoti savo namus, žmonės įsidėmėjo geriau, nei valstybės parengtą naują daugiabučių namų modernizavimo programą. Ji vis tvirtinama, vis nauji raštai išleidžiami "gyventojų žinion". Masalas - 50 proc. investicinio projekto kainos apmokėjimas - liko praeityje, dabar mėginama gundyti pigesnėmis priemonėmis.

Kaip priversti paklusti renovacijai neturtinguosius - jau išspręsta, už juos sumokės valstybė. Tačiau kaip priversti finansiškai prisidėti tą mažumą kaimynų, kurie tiesiog nesutinka atnaujinti namą, recepto vis dar nėra ir kažin ar kitąmet bus. Teismas, kaip rodo realūs pavyzdžiai, gali įklampinti gyventojus renovacijos pusiaukelėje nežinia kuriam laikui. Kas sugrąžins investuotus pinigus tiems, kurie žadėto šilumos energijos sutaupymo efekto nesulaukė?


Šiame straipsnyje: namų renovacija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių