Kauno botanikos sodui - 85-eri

Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas Kaune, įsikūręs Aukštojoje Fredoje, švenčia 85-erių metų sukaktį. Šiuo metu sode auga 8653 augalų rūšys, veislės ir formos. Veikia botanikos muziejus, biblioteka, herbariumas, trys laboratorijos , oranžerijos, šiltnamiai.

Šiuo metu VDU Kauno botanikos sodas užima 62,5 hektarų plotą. Visuomenei atviros ekspozicijos užima apie 30 hektarų plotą.

Kauniečiai ir miesto svečiai nuolat kviečiami pasigrožėti žydinčiais augalais. Egzotiška augmenija vilioja oranžerija. Botanikos sodą ypač pamėgo vestuvininkai, kurie atvažiuoja įmažinti savo šventę fotografijose gamtos prieglobstyje. Aleksoto bendruomenė Botanikos sode rengia savo šventes.

Kauno botanikos sodas įkurtas 1923 m. prie Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universiteto kaip Lietuvos botanikos mokslų centras. Jam parinkta 70 ha žemės plotas Aukštojoje Fredoje, į kurį pateko buvusio Juozapo Godlevskio dvaro parkas su tvenkiniais ir dalis Kauno tvirtovės gynybinių įrenginių.

Vadovauti botanikos sodui iš Tartu universiteto pakviestas prof. Konstantinas Regelis.

„Tai buvo labai išsilavinęs, plačių pažiūrų žmogus, turėjęs daug pažinčių, kurias panaudojo ieškant augalų Botanikos sodui", - sakė oranžerijos vadovė Judita Vorkulevičienė, Botanikos sode dirbanti 35-erius metus.

1923 m. vasario 15 d. oficialiai paskirta teritorija, o tų pačių metų liepos 8 d. botanikos sodas iškilmingai pašventintas, prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo kertinį akmenį būsimai oranžerijai. 1925 m. pastatytuose dviejuose šiltnamiuose imta auginti atogrąžų augalus, tarp jų ir karališkąją viktoriją, riešutinį lotosą.

Per kelerius metus botanikos sodas tapo ne tik biologijos, medicinos ir farmacijos studentų mokomąja baze, bet ir svarbiu botanikos mokslo centru. 1926 m. botanikos sodo kolekcijose buvo 4650 rūšių augalų, 1932 m. - 5987, 1934 m. - 7180, 1936 m. - 7200 rūšių.

1937 m. pastatyta 12,2 metrų aukščio palmėms auginti skirta oranžerija su baseinu.

1940 m. sodo įkūrėjas ir pirmasis vedėjas K.Regelis pasitraukė į Šveicariją. 1941 m. įsteigus Lietuvos mokslų akademiją (MA), botanikos sodas perėjo jos žinion.

Antrojo pasaulinio karo metais sodas gana stipriai nukentėjo. Žuvo dalis augalų oranžerijose, sunaikinta rožių kolekcija, sumažėjo dekoratyviųjų augalų. Po karo, nuo 1946 m., Kauno botanikos sodas tapo MA Biologijos instituto, po 1959 m. reorganizacijos - Botanikos instituto sudėtine dalimi.

1974 m. pradėta Botanikos sodo rekonstrukcija. Buvo įrengti nauji gėlynai, takai, laistymo sistema. 1983-1986 m. pastatyti eksperimentiniai šiltnamiai su laboratorijų bloku.

1989 m. Kauno botanikos sodas tapo Botanikos instituto filialu, 1990 m. - savarankiška Lietuvos mokslų akademijos įstaiga, o 1992 m. sausio 31 d. grąžintas atkurto Vytauto Didžiojo universiteto vardas.

1997 m. botanikos sode įrengta unikali ekspozicija akliesiems ir silpnaregiams, kurioje auginamus vaistinius, uoginius, prieskoninius augalus galima liesti, uostyti, o pavadinimai parašyti Brailio raštu.

Nuo 2000 m. Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodui vadovauja Remigijus Daubaras. Šiuo metu ilgiausiai dirbanti Botanikos sodo darbuotoja yra Irena Grajauskienė, prižiūrinti rožes. Moteris sode dirba jau 41 metus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių