Kauno biudžete trūksta 34 mln. litų

„Birželio 1 dieną savivaldybės biudžete yra 34 mln. litų trūkumas, praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu suma buvo žymiai didesnė, nesurinkta net 60 mln. litų. Iki rudens tas atsilikimas turėtų sumažėti", - teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

A.Kupčinskas kartu su Seimo nariu Kęstučiu Glavecku surengė spaudos konferenciją „Savivaldybės finansinis savarankiškumas: realybė ar tikimybė". Buvo aptartos miesto biudžeto aktualijos, finansinė priklausomybė nuo centrinės valdžios, šalį ištikusi infliacijos problema ir kiti klausimai.

Anot Seimo nario K. Glavecko, prognozės nėra labai geros ir valstybės biudžetui. Mažėjantis pridėtinės vertės mokestis, auganti infliacija, kaštų infliacija, prekių ir paslaugų kokybės su kainų neatitikimas - šios bėdos šiuo metu paliečia kiekvieną šalies gyventoją. Infliacijos stabdymo būdų nėra, priemonės, kurios buvo siūlomos bankų ekspertų - nepriimtos.

„Kuo didesnis miestas, tuo didesnis biudžetas. Kuo didesnis biudžetas, tuo blogiau veikia administracija. Priversti efektyviai funkcionuoti didelį administracijos aparatą yra be galo sunku", - sakė Seimo narys K. Glaveckas.

Kitas didelis išbandymas kauniečių laukia jau rudenį - 44 proc. brangs šildymas. Penkerius metus Kaune kaina už šildymą nekito. Tuo metu savivaldybė nepasinaudojo galimybėmis investuoti daugiau lėšų į šilumos ūkio atnaujinimą. Pakilus kainoms tokių galimybių savivaldybė neturės ir investicijos ženkliai sumažės.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė pastebėjo, kad Vyriausybė retai kada atsižvelgia į Lietuvos savivaldybių asociacijos iškeltus pagrįstus klausimus, problemas, pastebėjimus. Vyriausybė turėtų būti suinteresuota bendrai spręsti iškilusias problemas, nes savivaldybės yra centrinės valdžios vietininkės, kurios neša didžiausią finansinę naštą.

A.Kupčinskas įsitikinęs, kad turėtų būti keičiamas Vietos savivaldos įstatymas, peržiūrimos funkcijos, galių išplėtimas, taip pat galėtų vykti tiesioginiai mero rinkimai. Kauno miesto savivaldybė 2007 metais nesurinko 49 mln. litų, tačiau pagal galiojančius įstatymus net 43 mln. litų ji turėjo grąžinti į valstybės biudžetą dėl bendrosios dotacijos kompensacijos. Jei savivaldybėms nereikėtų grąžinti tų pinigų, jos galėtų padengti nesurenkamų lėšų trūkumą.