Kaunietiškame Kaziuke daugiau čiupinėjo, nei pirko

Laisvės alėja šurmuliu atsigriebė per Kazimiero mugę. Žmonės plūdo pažiūrėti, ką šiemet įdomaus atvežė amatininkai iš Lietuvos ir kaimyninių šalių, bet verti piniginės neskubėjo.

Pavasariškai sušvitusi saulė savaitgalį viliojo į miesto centrą paganyti akis ir tuos, kurie nebuvo nusiteikę pirkti nebūtinų, kelias dešimtis ar kelis šimtus litų kainuojančių dirbinių. Litai dažniau žvangėjo prie lietuviškų maisto produktų, nebrangių originalių dirbinių, papuošalų, verbų. Pakilnoję patinkantį daiktą ir išgirdę kainą, kauniečiai mintyse arba garsiai komentavo - "brangu".

Prekybininkai irgi nenorėjo, pasak jų, atiduoti prekes pusvelčiui - neparduos Kaune, parduos kitur. Didžiuosiuose miestuose savo dirbiniais prekiaujanti juvelyrė iš Klaipėdos nustatė kauniečių savybę - taupūs. Antai sostinėje ar uostamiestyje vykstančiose mugėse žmonės, pamatę patinkantį papuošalą netrukus moka pinigus, o kauniečiai - ilgai skaičiuoja, derisi, galiausiai susitvardo ir padeda daiktą atgal ant prekystalio.

Kai kurie pirmą kartą Kaune pamėginę prekiauti amatininkai prasitarė, kad tai būsiąs ir paskutinis kartas. Kiti, iš matymo jau gerai žinomi meistrai, į Kauną atvažiuoja kasmet, bet neslepia, kad nemažą dalį asortimento jau būna palikę sostinės Kaziuke.

Šiemet žadėta, kad mugėje nebus leista prekiauti kiču. Nereikėjo žvitrios akies, kad pastebėtum prekystalius su fabrikiniais kiniškais žaisliukais, lipdukais, drabužiais. Be to, ne tik tai yra laikoma kiču. Kita vertus, sakoma, kad pigūs niekučiai, nors ir beskoniai, daro žmones laimingesnius.


Šiame straipsnyje: Kazimiero mugė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių