Kauniečių akis jau džiugina sugrįžę paukščiai

Mūsų protėviai buvo pastabūs ir dėmesingi parskrendantiems paukščiams – tai patvirtina  kalendoriuose iki šių dienų išlikusios sparnuočiams skirtos datos. Pavyzdžiui,  kovo 10-oji – 40-ties paukščių diena, simbolizuojanti paukščių parskridimą. Ši diena taip vadinama todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių pavasarį sugrįžta į Lietuvą. Maža to, mūsų senoliai tikėjo, kad tokią dieną reikia praleisti „savam lizde", t. y. su savo šeima. Apie lietuvių meilę sparnuočiams byloja ir kitos pavasarinio kalendoriaus dienos.

Štai pavasario pranašui vyturiui skirta vasario 24-oji, varnėnui – kovo 4-oji, pempei – kovo 19-oji, gandrui – kovo 25-oji,  gegutei – gegužės 1-oji. Gal ir nuostabu, bet ir šį atšiaurų pavasarį paukščiai laikosi įprasto grįžimo grafiko – tai patvirtina ornitologų stebėjimai.

Kauniečiams gerai žinomas Lietuvos ornitologų draugijos Valdybos narys Julius Morkūnas, prieš kelerius metus pirmas organizavęs gulbių lesinimą žiemą Kaune, teigia, kad jau vasario pabaigoje Šilutės rajone pastebėtos iš žiemaviečių į Lietuvą atskridusios pirmosios gulbės giesmininkės, gulbės nebylės, o Juodkrantėje – pilkosios žąsys. Kovo pradžioje Nemuno deltoje pastebėtos želmeninė ir baltakaktė žąsys.

Kauniečius jau džiugina sugrįžę bukučiai, kovai, garniai, vieversiai, pempės ir kiti Kaune ir jo apylinkėse dažnai pastebimu paukščiai.

Pirmas baltasis gandras, aukštai sklandantis virš Aleksoto tilto, buvo pastebėtas kovo 17-ąją. Ir jau po poros valandų tas pats gandras kauniečių buvo pastebėtas vaikštinėjantis Nemuno pakrante.

„Lietuvoje jau gausu pilkųjų garnių, pilkųjų gervių, paprastųjų pempių, karvelių keršulių ir uldukų, dirvinių vieversių, kikilių, liepsnelių ir kitų paukščių. Žinoma, mums, lietuviams, svarbu, ar grįžo gandrai. Taip, grįžo. Maža to, pirmasis gandras pastebėtas vasario 28-ąją – paukštis sklandė Vilniuje, virš Gedimino pilies, o antrasis gandras pastebėtas kovo 5-ąją virš Pagynės kaimo, Kauno rajone. Pirmas gandras Kaune pasirodė virš Aleksoto tilto, o prieš kelias dienas - virš Noreikiškių", – pranešė J. Morkūnas.

Ornitologas pastebėjo, kad kovai jau tvarko savo lizdus ir netrukus jau dės kiaušinius. Kaip ir pilkosios žąsys. O štai pas mus žiemojantys krankliai ir jūriniai ereliai jau peri. Tad paukščių negąsdina besispardanti žiema – oras virpa nuo pavasarinių jų giesmių.