Kauniečiai maknoja po šunų ekskrementus

Vaiką į darželį vedusi kaunietė išsigando ūmaus savo sūnaus riksmo: „Mama, neįlipk!" Pasirodo keturmetis berniukas įlipo į šuns paliktą krūvelę ir suskubo apie pavojų perspėti savo mamą.

Privalo surinkti

Panašių istorijų galėtų papasakoti beveik kiekvienas kaunietis. Problema akis ypač bado pavasarį, kai nutirpsta sniegas ir išlenda viskas, kas sukaupta per žiemą. Tačiau tai ne mažiau aktualu ir vasarą, kai norime pavaikščioti prie namų esančioje pievelėje ar klestelėti karštą dieną parke ant žolės.

Šunų šeimininkai didžiuojasi savo augintiniais, be galo juos myli ir jais rūpinasi, tačiau vienetai yra tokių, kurie pavedžioję savo mylimą augintinų susirinktų jo paliktus ekskrementus.

Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse sakoma, kad „draudžiama palikti nesurinktas vedžiojamų naminių gyvūnų (šunų, kačių, arklių ar kt.) išmatas. Gyvūnų savininkai ar už jų priežiūrą atsakingi asmenys privalo nedelsdami surinkti (išvalyti) gyvūnų išmatas". Tas pats nurodyta ir Gyvūnų laikymo ir priežiūros Kauno mieste taisyklėse.

Su kastuvėliu rankose

Šunų šeimininkas privalėtų turėti maišelį ir surinkti savo augintinių paliktas išmatas. Kol kas tokių vaizdų mūsų mieste neteko matyti. Tačiau yra ir kita problema. Tos pačios Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės draudžia mesti naminių gyvūnų išmatas į buitinių atliekų konteinerius. Kur tada jas dėti?

„Prieš dvejus metus mieste buvome įrengę 31 specialią dėžę šunų ekskrementams. Kai kur jos tebėra likusios, tačiau žmonės dažniau į jas meta šiukšles, o ne gyvūnų išmatas", - sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkos priežiūros poskyrio vedėjas Rimantas Rutavičius. Pasak jo, šunų šeimininkai dar nėra tokie kultūringi, kad surinktų tai, ką paliko jų augintiniai.

Platina parazitus

Šunis draudžiama vedžioti masinio žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, paplūdimiuose, skveruose, tačiau Kauno poniutės savo šuniukus pasibėgioti išveda ir į Laisvės alėją. Šunys atlieka gamtinius reikalus centrinėje miesto gatvėje ant gėlių ir liepų kamienų, Muzikinio teatro ar karo muziejaus sodeliuose. Apie miesto žaliąsias erdves neverta net kalbėti - ten laisvalaikio zonos paverstos šunų išvietėmis.

Problema itin aktuali daugiabučių namų kiemuose, kur šunų išmatomis užteršti šaligatviai, prie namų esančios pievelės ir smėlio dėžės, kuriose žaidžia vaikai. „Kasdien matau, kaip šunys vedami atlikti gamtinius reikalus šalia žaidžiančių vaikų. Užuot surinkę augintinių išmatas, šunų šeimininkai neretai pasijuokia iš numylėto šuniuko paliktos krūvelės, o juk per šunų išmatas plinta daugybė parazitų", - sakė kaunietė Ilona, kurios sūnus įlipo į šuns išmatas pakeliui į darželį.

Šunų vedžiojimo aikštelės

Šiuo metu mieste veikia viena šunims vedžioti skirta aikštelė V. Krėvės prospekte prie Saulėtekio. „Jeigu šuniukas per naktį kentėjo, ryte išvestas darys savo reikalus prie pat laiptinės. Nepriversi jo kentėti, kol bus nuvestas į specialią aikštelę", - tokių aikštelių efektyvumu abejojo R. Rutavičius.

Šunims vedžioti skirtos aikštelės buvo įrengtos Neries krantinėje Vilijampolėje ir Nemuno salos parke. Deja, patys žmonės jas išardė. „Po poros mėnesių nuo įrengimo Nemuno saloje neliko net tvoros kuoliukų. Mūsų žmonės labiau linkę viską griauti, negu tausoti", - apgailestavo Miesto tvarkos priežiūros poskyrio vedėjas.

Reikia daugiau kontrolės

Miesto komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Valius Knokneris sako, kad artimiausiu metu mieste neketinama įrengti daugiau šunų vedžiojimo aikštelių arba dėžių ekskrementams išmesti. „Šiuo metu matau vienintelę išeitį - surenki tai, ką šuniukas padarė, parneši namo ir išpurtai į tą patį puodą, į kurį pats darai gamtinius reikalus", - problemą spręsti siūlė V. Knokneris.

Rimato Rutavičiaus nuomone, seniūnijų aplikosaugininkai, policijos pareigūnai ir įmonė „Nuaras", atsakinga už naminių gyvūnų registraciją, turėtų dažniau rengti reidus ir bausti netinkamai besielgiančius šunų savininkus. „Pirmiausia reikėtų perspėti, o paskui jau bausti. Jeigu reidai būtų rengiami kasdien, gal ir rezultatų pasiektume", - įsitikinęs  Miesto tvarkos priežiūros poskyrio vedėjas R. Rutavičius.