Kauniečiai butus keičia į sodų namus

Baigiantis vasarai Kauno nekilnojamojo turto bendrovės pajuto didesnį susidomėjimą sodo nameliais. Nemaža dalis kauniečių nelaukia prasidėsiančio šildymo sezono, pardavę butus perka sodų namelius. Didžiausią paklausą šiuo metu turi iki 250 tūkst. litų kainuojantys sodų namai.

Perka mažiau uždirbantys

Rugpjūčio viduryje „InReal" bendrovės specialistai sulaukia daugiau klientų, besidominčių sodo namelių įsigijimu, skambučių. Tuo tarpu praėjusį pavasarį ir pirmaisiais vasaros mėnesiais, ko gero, dauguma lietuvių daugiau rūpinosi poilsiu, o ne nauju būstu.

Nekilnojamojo turto ekspertai tvirtina, kad sodų namelius ir namus perka tie žmonės, kurių pajamos nėra labai didelės, tačiau noras gyventi ne bute verčia ieškoti alternatyvų.

„Žmonės, kurių finansinės galimybės yra truputėlį mažesnės ir jie negali sau leisti įsigyti namo mieste, tačiau vis tiek pirmenybę teikia namui, o ne butui, dažnai dairosi sodo namelio arba sklypo sodo bendrijoje. Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių nori gyventi užmiestyje: dalis kauniečių, pavargę nuo miesto šurmulio, savo būstus mieste nusprendžia iškeisti į būstą, esantį nuošalesnėje ir ramesnėje vietoje", - portalui sakė nekilnojamojo turto bendrovės „InReal" Kauno atstovybės Turto vertinimo skyriaus vadovas Ramūnas Mikutaitis. 

Kaina gali siekti 250 tūkst. litų

Nekilnojamojo turto specialistų teigimu, beveik visų sodo namelių plotas svyruoja vidutiniškai nuo 60 iki 100 kvadratinių metrų. Senos statybos sodo namelių, tinkamų gyventi žiemą ir esančių ne toliau nei 20- 30 km atstumu nuo Kauno, kaina paprastai siekia iki 200 tūkst. litų. Analogiško sodo namelio, esančio arčiau Kauno miesto, kaina gali siekti ir 250 tūkst. litų. Būtent tokie namai ir turi didžiausią paklausą.

Kauniečiai daugiausia perka sodo sklypus maždaug 20 - 30 km spinduliu nuo miesto. „Jei namelį perka kaip pagrindinį gyvenamąjį būstą, žmonės dažniausiai pageidauja, kad jis būtų bent jau apšiltintas ir minimaliai sutvarkytas. Tačiau domina ir vasarnamio tipo sodo nameliai. Pageidavimai ir reikalavimai būstui priklauso nuo planuojamos išleisti pirkiniui sumos", - sako R.Mikutaitis.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Latmas" direktorius Vigintas Leonavičius tikina, kad greičiausiai parduodami pigiau už „rimtus" gyvenamuosius namus kainuojantys sodo nameliai.

120 tūkst. litų kainuojantis sodo namelis Kačerginėje, sodų bendrijoje "Gaiženėliai".

Sodo namelis Arlaviškėse, sodų bendrijoje "Skardis". Kaina - 260 tūkst. litų.

„Sunku pasakyti, ką pirkėjas ketina daryti su sodo nameliu. Tačiau jei pirkinys kainuoja apie 200 tūkst. litų, spėju, kad žmogus namelyje ruošiasi gyventi, o ne tik poilsiauti vasarą", - svarsto V.Leonavičius.

Kanalizacija - tik vietinė

Kauno rajone sodo bendrijų, kur būtų gerai išvystyta infrastruktūra, beveik nėra. Naujakuriai dažnai susiduria su įvairiomis problemomis, kurios apsunkina kasdienybę. Vandentiekis, elektra dažniausiai būna įvesta dar sovietmečiu. Todėl, nusipirkus sodą, teks pasirūpinti svarbiausiomis komunikacijomis: vesti elektros kabelius po žeme, pirkti naują elektros dėžutę, nes senoji gali būti jau seniai susidėvėjusi. Soduose įvestas vanduo dažniausiai tinkamas tik laistymui, todėl teks kasti šulinį arba gręžinį. Apie gamtines dujas sodininkų bendrijoms tenka tik pasvajoti, nes atvesti linijas iš miesto kainuoja didžiulius pinigus.

„Sodų bendrijose asfaltuoti gatves, įsivesti telefono liniją, dažniausiai tenka patiems gyventojams. Suderinti tokius dalykus su kaimynais dažnai taip pat būna sudėtinga, jei pvz., dalis namelių gatvėje yra gyvenamieji, o dalis - tebenaudojami kaip sodai. Tokiu atveju kyla ginčų tarp kaimynų, nes ne visi nori ir mato poreikį investuoti į komunikacijas ir gyvenamosios aplinkos gerinimą", - tvirtina „InReal" ekspertai.

Brangesnių pasiūla nemaža

Sodų bendrijose šiuo metu statomi ir nauji gyvenamosios paskirties namai, kurių plotai paprastai būna apie 150 kvadratinių metrų. Tokių namų kainos svyruoja vidutiniškai nuo 350 tūkst. iki 450 tūkst. litų. Net ir seniau statyti sodo nameliai gali kainuoti kaip namas priemiestyje.

Pavyzdžiui, toks mūrinis namas Kauno rajone, Lapių seniūnijoje, suremontuotas prieš penkerius metus, kainuoja 450 tūkst. litų. 132 kvadratinių metrų ploto su 4 kambariais, židiniu, vonia, dušu, wc, pirtimi ir garažu.

Pusę milijono kainuojantis namas Drąseikiuose, sodų bendrijoje "Lagūna".

Perkant sodo namelį, NT specialistai pataria atkreipti dėmesį į susisiekimą, vietą, iš kurios pusės šviečia saulė, iš kokių medžiagų namas pastatytas. Patikrinkite dokumentus, ar namas užregistruotas Registrų centre, ar atlikti visi reikalingi matavimai, ar šeimininkas neturi skolų sodų bendrijai.

Paklausa didės

Pasak V.Leonavičiaus, sodų nameliai ir namai visada turėjo paklausą. „Ateina ruduo, dabar pats pirkimo metas. Lapkritį susidomėjimas sumažės, o kovo mėnesį vėl pradės dairytis. Manau, kad paklausa išaugs prasidėjus šildymo sezonui. Tuomet ne vienas pagalvos apie galimybę butą mieste iškeisti į sodo namą, Tačiau apie tai galėsim kalbėti pavasarį", - tvirtina NT ekspertas.