Kaune - valstybinio lygio civilinės saugos pratybos (papildyta)

Ketvirtadienį Kauno halėje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas surengė valstybinio lygio civilinės saugos pratybas „Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai šalinant teroro akto padarinius masinių kultūros, sporto ar religinių renginių metu“. 

Šių pratybų tikslas – pasirengti organizuoti gyventojų apsaugą, jeigu teroro aktas įvyktų masinių renginių metu, konkrečiai vykstant 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatui Lietuvoje.

Pagal pratybų scenarijų Kauno sporto halėje vyko tarptautinės krepšinio varžybos, kurias stebėjo ne tik 4 tūkst. žiūrovų, bet ir Vyriausybės vadovas bei aukšto rango užsienio svečiai. Varžybų metu tarptautinė teroristų grupė paskleidė kovinę nuodingąją nervus paralyžiuojančią medžiagą – zariną.

„Neaiškinsiu kaip, bet zariną gana nesunku pagaminti buitinėmis sąlygomis. Jis ne kartą buvo panaudotas išpuolių metu. Šios dujos yra be kvapo ir skonio, greitai paveikia organizmą. Jų paveiktam žmogui sunku suprasti, kad jis yra apnuodytas“, – pasakojo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius.

Pratybose įtikinamai nukentėjusiųjų rolę atliko pora šimtų statistų. Pirmasis rimtas uždavinys specialiosioms tarnybos – žiūrovus kuo skubiau saugiai išvesti į lauką ir suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Rimta užduotis medikams – identifikuoti, kokio lygio pagalbos reikia kiekvienam nukentėjusiajam. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis teigė, kad stoties personalas turi pakankamai kompetencijos, tačiau atkreipė dėmesį, kad trūksta medikamentų ir įrangos.

„Kas būtų, jeigu nukentėjusiųjų būtų šimtas ar daugiau? Lietuvai būtina įsigyti specialius tokiems atvejams pritaikytus automobilius, kuriuose neštuvų ir kitų panašių priemonių bei medikamentų būna penkiasdešimčiai nukentėjusių“, – teigė N.Mikelionis.

Visos tarnybos prie halės buvo susirinkusios ir įrangas pasiruošusios prieš pratybas. Realiai tam reiktų kelių valandų. Tačiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis teigė, kad gelbėtojai realioje situacijoje dirbtų kur kas sparčiau.

„Specialiai planavome neskubėti, kad galėtume aiškiai pamatyti daromas klaidas, bet mes puikiai suprantame, kad realioje situacijoje viskas būtų žymiai sunkiau“, – kalbėjo generolas.

Pagal iš anksto sukurtą scenarijų, įsibėgėjus cheminės atakos padarinių likvidavimo darbams, menami teroristai praneša apie halėje padėtus nuotoliniu būdu valdomus sprogmenis su radioaktyviomis medžiagomis. Tokioje situacijoje tektų perkelti skubios medicinos pagalbos punktus, į operaciją pajungti papildomas tarnybas. Sprogmenų paieška ir likvidavimas – „Aro“ arba kariuomenės išminuotojų darbas.

Iš viso pratybose dalyvavo 305 atstovai iš 19 institucijų.

„Man paliko įspūdį susikalbėjimas tarp visų organizacijų. Dirbome kaip viena šeima“, – pratybas apibendrino R.Baniulis.

Pratybų stebėtojai išvadas pateiks visoms pratybose dalyvavusioms institucijoms. R.Baniulis teigė, kad dar vienos pratybos, su dar realesne ekstremalaus įvykio imitacija gali būti surengtos pavasarį.    


Šiame straipsnyje: pratybos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių