Kaune neliks tapybos studijų?

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultetas (VDA KDF) skambina pavojaus varpais – į keletą populiarių specialybių jie nesurenka studentų.

Ir fakulteto, ir akademijos vadovai vieningai tvirtina: dėl to kalta ydinga studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka, net gabiausiems studentams neužtikrinanti nemokamų studijų. "Ar normalu, kad iš 22 stojančiųjų, panorusių studijuoti juvelyriką akademijos Telšių fakultete, į valstybės finansuojamas vietas neįstojo nė vienas?

Ar normalu, kad populiarių tapybos ir skulptūros specialybių Kauno fakultetui šiemet neskirtas nė vienas studijų krepšelis?" – klausia aukštosios mokyklos atstovai.

Normalu – atsako ministerijos valdininkai ir tikina: tai – akademijos problema.

Jonas Audėjaitis, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dekanas:

– Stojančiųjų į fakultetą šiemet turėjome daugiau nei pakankamai, bet dėl stojamųjų sistemos į valstybės finansuojamas vietas surinkome dvigubai mažiau studentų, nei galėjome priimti. VDA KDF pirmuoju prioritetu nurodė 85 stojantieji į bakalauro programą, o studijų krepšelių gavome tik 18. Čia – keletas priežasčių. Viena, mažiausias balas, kurį surinkus, galima įstoti, yra labai aukštas. Antra, egzaminai organizuojami Vilniuje.

Tarkime, VDA Klaipėdos filialo dailės specialybėse tik du žmonės gavo studijų krepšelius, Telšių dailės fakultete – tik vienas. Kyla visokių įtarimų, nes tie, kurie organizavo centralizuotus dailės srities egzaminus, – tai VDA ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, kur vyko architektūros egzaminas – užsitikrino užtektinai studijų krepšelių. O visa periferija liko beveik be jų, nors stojančiųjų buvo labai daug.

Neaišku, ar šiemet surinksime tapybos, skulptūros kursą. Šių  specialybių studentai negavo nė vieno studijų krepšelio, nors būtent šiomis studijomis didžiuojamės – pas mus dėsto pripažintos Kauno mokyklos tapytojai, skulptoriai. Į mokamas vietas studentai vangiai teikia paraiškas. Mokslas brangiai kainuoja – 8–11 tūkst. litų per metus. Be to, mūsų konkurentai šiais laikais yra ir užsienio universitetai.

Faktas, kad regionai netenka dailės studijų, mums kelia didelį nerimą. Tai yra tikras regionų žlugdymas. Tai prieštarauja Kultūros ministerijos skelbiamai kultūros decentralizavimo politikai. Gal tokia ŠMM politika – kad periferijoje neliktų dailės, kitų meno sričių studijų?

Adomas Butrimas, Vilniaus dailės akademijos rektorius:

– Problema, kad regionai nesurenka studijų krepšelių, aktuali ne tik mums – su ja susiduria ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA).

Dėl to, kad Vilnius surinko studentus į dailės specialybių valstybės finansuojamas vietas, o regionai – ne, nenorėčiau ko nors įtarti nesąžiningumu. Juk dailės egzamino komisijose dalyvavo visų akademijos padalinių atstovai. Tačiau ydinga tai, kad dailės egzaminas vyksta centralizuotai. Vilniuje stojamiesiems besirengiantys studentai lanko visokius parengiamuosius kursus ir ateina geriau pasirengę egzaminui. Iš kitur suvažiuojantis jaunimas tokių galimybių neturi. Kitas dalykas, kad stojama ne tiek į konkrečią specialybę, kiek vilioja  Vilnius – pirmuoju prioritetu pasirenkamos sostinėje esančios aukštosios mokyklos.

Jei dailės egzaminas į akademijos padalinius vyktų vietoje – Kaune, Klaipėdoje, Telšiuose – ir praeinamasis balas būtų nustatytas žemesnis, neabejoju, mūsų padaliniai surinktų studentų į valstybės finansuojamas vietas. Niekur kitur Europoje taip nėra, kad egzaminai į meno specialybes visoje šalyje vyktų centralizuotai ir balą, su kuriuo galima įstoti, nustatytų ministerija. Tai yra absurdas, pažeidžiantis bet kokius aukštųjų mokyklų autonomijos principus. Žmonės, nieko neišmanantys apie meną, bando matematiniais metodais nustatyti stojančiųjų meninius gabumus. Galiojančios priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkos autoriai yra ŠMM, kuri, atrodo, veikia taip, kad pakenktų Lietuvos kultūrai. Šią tvarką mes ne kartą kritikavome kalbėdami su švietimo ir mokslo ministru, su Prezidente, su Seimo nariais, bet kiekvieną kartą atsimušame kaip į sieną.

Nerija Putinaitė, švietimo ir mokslo viceministrė:

– Aukštosios mokyklos veikiausiai sau turėtų išsikelti klausimą, kodėl kai kurie filialai nesurenka valstybės finansuojamų vietų. Išsaugoti regionams reikalingas specialybes mes siekiame per grantų sistemą. Tačiau Kaunas – ne regionas. Juk šiame mieste yra viena stipriausių šalies aukštųjų mokyklų – KTU.

O regionai šiemet labai puikiai surinko studentus į valstybės finansuojamas vietas. Pavyzdžiui, Klaipėdos universitete menų specialybių studentams skirti 35 studijų krepšeliai ir 6 grantai, Šiaulių universitete – 45 krepšeliai. Kalbant apie Kauną – Vytauto Didžiojo universitetas gavo 15 krepšelių, Kauno technologijos universitetas (KTU), kur yra architektūra, muzikos technologijos, – 74. Taigi, regioniškumas išlaikytas.
Problema ta, kad savo filialais regionuose turėtų labiau rūpintis pačios aukštosios mokyklos. Klausimas, ar visi filialai tikrai reikalingi. Pavyzdžiui, LMTA ateityje ketina atsisakyti savo filialo Kaune.

Ar nėra ydinga priėmimo sistema? Jei jūs paklausite VDA, kur jos studijos – Vilniuje ar Kaune – stipresnės, atsakys, kad Vilniuje. Čia yra atsakymas. Balas, kurį surinkus, pavyksta įstoti, priklauso nuo bendro stojančiųjų lygio. Šiemet jis stojant į menų specialybes iš tiesų aukštas. Bet jei surenkantieji aukštus balus nestoja į konkretų filialą –  VDA KDF, reiškia, kad aukštoji mokykla vykdo netinkamą politiką filialų atžvilgiu, nesugeba užtikrinti ten atitinkamo lygio studijų kokybės. Tai arba aukštoji mokykla tuo filialu turėtų labiau pasirūpinti, arba galbūt jo visiškai atsisakyti.

O kalbant apie VDA ir jos fakultetą Kaune, kad ten yra problemų, nurodė ir užsienio ekspertai, atlikę įvairių aukštųjų mokyklų studijų programų vertinimą.