Kaune – atminimo lentų atidengimo diena

Penktadienį Kaune, Aukštaičių g. 29, ant namo, kuriame gyveno Martynas Jankus, atidengiama atminimo lenta šiam visuomenės veikėjui. A.Juozapavičiaus prospekte, prie 87-ojo namo, atidengiamas paminklinis akmuo pirmiesiems Lietuvos olimpiečiams.

Mažosios Lietuvos patriarchas

„Šiame name 1939-1944 m. gyveno visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus", skelbia užrašas ant atminimo lentos Aukštaičių gatvėje.

M.Jankus (1858-1946) - Mažosios Lietuvos spaudos, visuomenės veikėjas, publicistas, Tilžės akto signataras (1918), Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjas, buvęs to sąjūdžio simboliu. Jis vadinamas Mažosios Lietuvos patriarchu. 

M.Jankus baigė pradžios mokyklą Bitėnuose, Ragainėje išmoko spaustuvininko amato. 1883 m. pasirodžius „Aušrai", tapo jos rėmėju, platintoju, 1884-1885 m. - atsakinguoju sekretoriumi. 1888-1892 m. Jankus buvo „Varpo" administratorius ir atsakingasis redaktorius. Nuo 1883 m. Bitėnuose laikė Didžiojoje Lietuvoje uždraustos lietuviškos spaudos sandėlį.

Mažojoje Lietuvoje nuo 1889 iki 1912 m. veikė M. Jankaus spaustuvė - Ragainėje, Tilžėje ir Bitėnuose. M.Jankus leido „Garsą", satyrinį laikraštį „Tetutė", „Naująją Aušrą", „Lietuvišką darbininką", „Ūkininkų prietelių", „Saulėtaką", „Dienos laps". Pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais: V. Giedris, Bitėnų Merčius, Martyneitis, Gyvolietis ir kt. Savo spaustuvėje išspausdino 360 lietuviškų knygų ir 25 periodinius leidinius. Pats parašė arba parengė tautinio sąmoningumo ugdymui skirtas 45 publicistines ir grožines knygas, kalendorius, rašė eilėraščius, rinko ir skelbė tautosaką.

M. Jankus spaudos darbą siejo su lietuvišku politiniu sąjūdžiu, atvirai paskelbė ir siekė Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos. M. Jankus buvo nuolat sekamas kaizerinės valdžios, daug kartų baustas kalėjimu, piniginėmis baudomis. Per I-ąjį pasaulinį karą M. Jankaus šeima buvo ištremta į Rusiją. Grįžęs iš tremties, M.Jankus aktyviai dirbo puoselėdamas lietuvybę - 1922-1923 m. jis buvo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininkas. Po 1923 m. gyveno savo sodyboje Bitėnuose, buvo vadinamas Rambyno sergėtoju. 1939 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, iki 1944 m. metų gyveno Kaune. Karui baigiantis, hitlerinė kariuomenė jį iškėlė į Vokietijos gilumą. 1946 m. gegužės 23 d. M. Jankus mirė. Palaidotas Flensburge. 1993 m. M. Jankaus palaikai perkelti į jo gimtųjų Bitėnų kapines.

Debiutas olimpiadoje

Lietuva pirmą kartą olimpiadoje dalyvavo 1924 metais. Tuomet žaidynės vyko Paryžiuje. Lietuvai atstovavo futbolo rinktinė, kurioje žaidė tik kauniečiai, ir du dviratininkai. Futbolininkai 0:9 pralaimėjo Šveicarijos komandai, o dviratininkai dėl techninių gedimų nepasiekė 188 km ilgio trasos finišo.