Kaunas turėtų mažiau teršti Nemuną

Meras Andrius Kupčinskas ir jo pavaduotojas Rimantas Mikaitis lankėsi įmonėje „Kauno vandenys" ir domėjosi, kaip sekasi darbai.

Įmonės „Kauno vandenys" generalinis direktorius Vilius Burokas susitikimo metu pažadėjo, kad nuo rugsėjo Kaunas nebeterš Nemuno. Rugsėjį ketinama visiškai užbaigti biologinio vandens valymo įrenginius.

Pasak V. Buroko, daugiausiai vandens Kaune suvartoja daugiabučių ir individualių namų gyventojai. 47 proc. gyventojų už paslaugas atsiskaito internetu. Didžioji dauguma gyventojų už tiekiamą vandenį atsiskaito pagal skaitiklių rodmenis. Šalto vandens skaitikliai bus pakeisti per trejus metus, tačiau neišspręstas karšto vandens skaitiklių klausimas. Jeigu bendrija nepasirenka karšto vandens tiekėjo, tuomet pagal įstatymus automatiškai juo tampa šilumos tiekėjas.

Įmonės „Kauno vandenys" duomenimis, pastaruoju metu vandens suvartojama vis daugiau. Ne visi vandens vartotojai sąžiningai už jį sumoka. Didžiausi „Kauno vandenų" skolininkai yra asmenys, gyvenantys socialiniuose būstuose.

Meras informavo V. Buroką, kad gyventojai skundžiasi kylančiomis vandens kainomis. Nei Savivaldybė, nei „Kauno vandenų" vadovai negali jos sumažinti, nes kainas nustato Lietuvos Respublikos Kainų kontrolės tarnyba.

Įmonė „Kauno vandenys" prieš kelerius metus baigė eksploatuoti Petrašiūnų vandens siurblinę. Į jos apsaugos zoną buvo įtrauktas iškyšulys prie Kauno marių, netoli motorlaivių prieplaukos. Įmonė neprieštaravo, kad savivaldybė iškyšulį perimtų visuomenės reikmėms. „Iškyšulys iš trijų pusių apsuptas Kauno marių. Tai vaizdinga vieta, tinkanti vandens pramogoms", - sakė V. Burokas.

„Kauno vandenims" pasiūlyta prižiūrėti šešis mieste veikiančius fontanus. Pasak direktoriaus, belieka sutvarkyti teisinius dalykus, ir fontanai bus gražesni, nei yra dabar.

Daugiausiai buvo kalbėta apie vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą. Kauniečiai nepatenkinti, kad atlikus kasinėjimus ir kitus darbus lieka nesutvarkytos gatvės.

Direktorius informavo, kad sutartis dėl gatvių dangos remonto pasirašyta su „Kelių remonto grupe". Jo teigimu, nuolat reikalaujama, kad danga būtų sutvarkyta taip pat, kaip buvo prieš remontą. „Dabar darbus priima kelių asmenų grupė, darbų kokybė patikrinama, ir priėmimo aktas pasirašomas tik tada, kai būna visi parašai. Seniūnai geriausiai žino padėtį, jie taip pat pasirašo", - sakė generalinis direktorius V. Burokas. Pasak jo, įmonė neturi lėšų buvusiems žvyrkeliams asfaltuoti.

Aptarta vandentiekio ir nuotėkų tinklų plėtrą už Europos Sąjungos lėšas ir už paimtas paskolas Rokuose, Vičiūnuose, Birutėje, Julijanavoje, Narsiečiuose, Žemuosiuose ir Aukštuosiuose Šančiuose ir kt. „Esame įsipareigoję Europos Sąjungai, kad miestuose vandentiekio ir nuotėkų tinklai turi apimti 95 procentus teritorijos. Aleksote tai ketinama įgyvendinti per septynerius metus", - teigė V. Burokas. Dalies Aleksoto gyventojų, gyvenančių prie pat kalno šlaito, nuotėkos kol kas teršia vaizdingus šlaitus arba leidžiama į lietaus kanalizaciją.

Domėtasi ir avarinių tarnybų veikla. Avarijas likviduoja šešios brigados, naktį dirba dvi.

Bendrovėje „Kauno vandenys" dirba 560 žmonių.

Aušra Garnienė



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių