Kaunas – tikroji Žemaitijos sostinė?

Nemokamas savaitraštis „Mano Žemaitija" išspausdino straipsnį apie žemaičių etnografines žemes. Jame primenami istoriko Alfredo Bumblausko žodžiai apie tai, kad Kaunas buvo žemaičių pilis.

„Žemaičiais tvirtai suvokia esą Skuodo, Plungės, Telšių,Tauragės, Šilalės, Akmenės, Kelmės, Kretingos, Mažeikių rajonų gyventojai. Raseiniškių žemaitiškas identitetas kiek silpnesnis, nors Raseiniai savo laiku buvo Žemaičių seniūnijos teisminis ir administracinis centras. Sunkoka save identifikuoti Šilutės ir Klaipėdos rajonų gyventojams - nei kuršiai, nei vokiečiai, galbūt skalvių likučiai, nors žemaičių tuose kraštuose gyvena irgi nemažai. Istoriškai susiformavo Mažosios Lietuvos terminas, nors lietuviai tame krašte negyveno. Primiršo, kas esą ir Jurbarko, Raudonės, Veliuonos, Raudondvario gyventojai. Sunkokai suvokia savo priklausymą Žemaitijai Šiaulių miestas, nors pačiame jo centre, prie Salduvės piliakalnio, stovi paminklas kritusiems Saulės mūšyje atminti", - rašoma straipsnyje.

Toliau teigiama, kad šiuo metu Žemaitijos kultūriniame judėjime aktyviausiai reiškiasi vakarų žemaičiai, kalbantys labiausiai nuo lietuvių literatūrinės kalbos besiskiriančia „dounininkų" tarme (Plungė, Telšiai, Skuodas).

„Dažnai jie vien tik save telaiko tikraisiais žemaičiais. Bet istoriniu požiūriu yra ne visai teisūs - „dounininkų" tarmė susiformavo žemaičiams besimaišant su nukariautais kuršiais. Tad nors šiame maišymesi dominavo žemaičiai, „dounininkų" gyslomis teka ir dalis kuršių kraujo. Tuo tarpu „dūnininkų" tarme kalbantys žemaičiai gyvena Raseinių, Kelmės, Akmenės, Jurbarko, Šiaulių bei dar keliuose rajonuose", - pastebi straipsnio autorius Antanas Kakanauskas.

Nors dabar Žemaitijos sostine vadinami Telšiai, istorijoje būta pačių įvairiausių vingių.

„Kaip yra sakęs žymus istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas, kauniečiai jau užmiršo, kad Kaunas buvo žemaičių pilis, o telšiškiai, paskelbę savo miestą Žemaitijos sostine, pamiršo, kad istoriniais laikais Telšiai tebuvo nedidelis kuršių kaimelis, žlungant kuršių genčių sąjungai, nukariautas ir prijungtas prie Žemaitijos kunigaikštystės. Pirmieji į Žemaitijos sostinės vardą galėtų pretenduoti Trakai - tai buvo didžiojo Žemaitijos kunigaikščio Kęstučio valda ir jam valdant, Žemaitijos sostinė. Valdant broliams kunigaikščiams Algirdui ir Kęstučiui, riba tarp Žemaitijos ir Lietuvos vingiavo tarp Vilniaus ir Trakų. Į Žemaitijos sostinės vardą galėtų pretenduoti ir Kaunas, kaip didžiausias Žemaitijos kunigaikštystės miestas, taip pat kaip pilis, kurią savo sūnui Vaidotui pastatė Žemaitijos kunigaikštis Kęstutis", - rašoma straipsnyje. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • E. Stancikas: gerbiantis kitą, nesmurtauja
    E. Stancikas: gerbiantis kitą, nesmurtauja

    „Kauno vyrai už visuomenę be smurto!“ Kauno apskrities vyrų krizių centro organizuota visuomenės sąmoningumo didinimo akcija tęsiasi ir dar vieno pilietiško vyro interviu. Aktorius ir kultūros vadybininkas – taip save pristato ...

    1
  • Kauniečius šildė maltiečių sriuba
    Kauniečius šildė maltiečių sriuba

    Kalėdinio miestelio atidarymo šventės sūkuryje atsirado vietos atjautai. Jau 10 metų vykstanti akcija „Maltiečių sriuba“ abejingų nepalieka. Skelbiama, kad šiemetinėje akcijoje siekiama surinkti 250 tūkst. eurų. ...

  • Įsisuka kalėdinė karuselė Rotušės aikštėje
    Įsisuka kalėdinė karuselė Rotušės aikštėje

    Šeštadienį paskelbtas oficialus kalėdinio miestelio Rotušės aikštėje atidarymas. ...

  • Stiprybei negalios paliestųjų – socialinė akcija
    Stiprybei negalios paliestųjų – socialinė akcija

    Minint tarptautinę žmonių su negalia dieną, gruodžio 3-iąją, kauniečiai Rotušės aikštėje įgyvendino iniciatyvą „Aš ir tu – tai mes!“. ...

    2
  • „Megos“ atidarymas – lyg mažos Kalėdos
    „Megos“ atidarymas – lyg mažos Kalėdos

    Po metus trukusių plėtros darbų, tapusi didžiausiu prekybos ir laisvalaikio centru Vidurio Lietuvoje, „Mega“ lankytojus pasitiko dovanomis, žaidimais, koncertais. ...

    15
  • A. Palionis: turi užaugti karta, nepatyrusi smurto
    A. Palionis: turi užaugti karta, nepatyrusi smurto

    Andrius Palionis, aktyvus kaunietis, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys ir visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ direktorius taip pat prisijungė prie visuomenės sąmoningumo didinimo akcijos „Kauno vyrai už visuomenę be smu...

    14
  • Gyvenimą žydams dovanoję lietuviai
    Gyvenimą žydams dovanoję lietuviai

    Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiemet apdovanojo 46 piliečius Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, vokiečių okupacijos metais gelbėjusius žydus. Tik du jų gelbėtojai sulaukė šių dienų, o kitų apdovanojimus atsiėmė jų vaikai. Tarp ...

    4
  • Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia
    Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia

    Šiandien Ramybės parko pietinėje dalyje, šalia Kristaus Prisikėlimo cerkvės, stovi Apreiškimo Švč.Dievo Motinai katedra. Jos istorija siekia XX a. ketvirtąjį dešimtmetį: šventovė pašventinta ir atidaryt...

  • Studentai prisidėjo prie iniciatyvos budėti pėsčiųjų perėjose
    Studentai prisidėjo prie iniciatyvos budėti pėsčiųjų perėjose

    Siekiant prisidėti prie vaikų saugumo keliuose, visą šią savaitę Kauno technikos kolegijos studentai rytais, pusvalandį prieš pasidedant pamokoms, budėjo prie ugdymo įstaigos mokyklos-darželio „Rūtelė“ esančios pėsčiųj...

    2
  • Rakto į sėkmę ieškotų tradicijų ir inovacijų dermėje
    Rakto į sėkmę ieškotų tradicijų ir inovacijų dermėje

    Teatro režisierius, aktorius ir pedagogas Gytis Padegimas įsitikinęs, kad Kaune tradicijos puikiai dera su naujovėmis, ir dėl to miestas gali būti įdomus labai plačiam žmonių ratui. Pokalbis su projekto „Kaun...

    1
Daugiau straipsnių