Kaunas tampa brangiausiu miestu

Iš trijų didžiausių šalies miestų Kaunas išsiskiria mokesčių dydžiu - laikinosios sostinės gyventojams už komunalines paslaugas tenka mokėti daugiau negu vilniečiams ir klaipėdiečiams.

Šilumos kainų šuolis

Prieš Kalėdas padidinusi centralizuotos šilumos kainą „Kauno energija“ nuo vasario dar didina mokesčių naštą kauniečiams. Nuo vasario 1 dienos įsigaliojus naujoms šilumos kainoms, Kauno centralizuotos šilumos vartotojai už būsto šildymą mokės beveik 10 proc. brangiau - 24,08 cento už kilovatvalandę. Pastaroji kaina taikoma tuomet, kai šiluma tiekiama iš grupinių ar individualių šilumos punktų. Truputį mažiau mokės vartotojai, kuriems šiluma tiekiama iš individualių, jiems priklausančių šilumos punktų - 22,80 ct/kWh.

Tuo tarpu Vilniuje visiems centralizuotos šilumos vartotojams taikomas bendras tarifas ir jis yra mažesnis negu Kaune - 21,91 ct/kWh. Mažiau už šildymą mokės ir pajūrio gyventojai. „Klaipėdos energija“ yra nustačiusi 20,39 ct/kWh kainą, kai šiluma tiekiama iš gyventojams priklausančių individualių šilumos punktų ir 21,02 ct/kWh, kai ji tiekiama iš grupinių šilumos punktų.

Pagrindine priežastimi, dėl kurios Kaune vėl branginama šiluma „Kauno energija“ nurodo Kauno termofikacijos elektrinės sprendimą didinti kainas 15,6 proc. Be to, nuo 2009 m. spalio iki 2010 m. sausio dujų kaina ūgtelėjo 17 proc.

Vanduo irgi brangesnis

Sostinės gyventojai nuo 2001 m. už šaltą vandenį moka tiek pat - po 4,22 litus už kubinį metrą su PVM. Bendrovės „Vilniaus vandenys“ bendrųjų reikalų padalinio direktorius Arūnas Kumza aiškino, kad tokia kaina taikoma visiems vilniečiams ir jos didinti nebuvo pagrindo.

Tuo tarpu Kaune 1 kub. m. šalto vandens kainuoja 4,46 lito. Paklaustas, kodėl sostinės gyventojai už vandenį moka mažiau, „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Vilius Burokas bandė pakeisti temą: „Bet panevėžiečiai, šiauliečiai ir klaipėdiečiai moka dar brangiau“.

V.Burokas negalėjo pasakyti, dėl kokių priežasčių Kaune vanduo yra brangesnis negu Vilniuje. Esą jam žinoma, kad sostinėje šaltas vanduo artimiausiu metu turėtų brangti, o Šiauliuose ir Panevėžyje vieno kub. m. kaina yra beveik 5 litai.

Karšto vandens kainos Kaune irgi nėra pačios palankiausios. Iš grupinių šilumos punktų vandenį gaunantys kauniečiai už vieną kubinį metrą moka 21,26 lito. Kai vanduo tiekiamas iš gyventojams priklausančių individualių šilumos punktų, vandens kaina sudaro 15,58 lito, o kai jis tiekiamas iš tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų - 16,22 lito. Klaipėdoje karšto vandens kaina sudaro apie 18 litų už kubinį metrą, o Vilniuje visi vartotojai moka 16,78 lito.

Būsto kainų pasiutpolkė

Sprogus nekilnojamojo turto kainų burbului būsto kainos mažėja trečius metus, tačiau Kaune jos išlieka aukštesnės, palyginti su kitais miestais. Įsigyti arba nuomoti būstą brangiau atsieina tik Vilniuje.

„Visose valstybėse sostinėje nekilnojamas turtas brangiausias, ne išimtis ir pas mus“, - konstatuoja bendrovės „Ober-haus“ Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas. Jis skaičiuoja, kad Vilniuje gyvenamasis būstas kainuoja apie 30 proc. brangiau negu Kaune.

Šiuo metu Kaune paklausiausi yra senos statybos dviejų kambarių butai, kurie kainuoja apie 100 tūkst. litų. Keliomis dešimtimis tūkstančių yra didesnės trijų kambarių butų kainos, o vieno kambario butą galima įsigyti už 60-90 tūkst. litų.

Nuomos kainos per dvejus metus Kaune sumažėjo perpus. Vieno kambario butą dabar galima išsinuomoti už 300 litų, dviejų - už 400 litų, trijų - maždaug tiek pat kiek ir dviejų, nes didėja komunalinių paslaugų išlaidos.

„Šiokį tokį atsigavimą pastebime, bet kol kas kauniečiai perka būstus už grynus pinigus, iš santaupų, o ne gaudami bankų paskolas“, - apie tendencijas kalbėjo S.Umbrasas.