„Katedra“ - Valstybės dienos renginių įžanga

Kauno pilies pašonėje atgijo Justino Marcinkevičiaus drama "Katedra". Vytauto Rumšo režisuotas spektaklis, įtrauktas į Pažaislio muzikos festivalio programą.

Dangų trumpam aptraukę debesys, išspaudė vos kelis lašus – nuplovė dulkes nuo scenos. Tie, kuriems neliko sėdimų vietų, iš rankinių traukė polietileninius maišelius ir ieškojo sausesnio žolės lopinėlio. Įvertinti V.Rumšo darbo atskubėjo šimtai smalsuolių: miesto savivaldybės atstovų, menininkų, studentų ir garbaus amžiaus miestiečių.

„Ne uraganai, ne karai sugriauna mūsų katedras. Mes patys“, - ištrauka iš J.Marcinkevičiaus dramos spektaklio pradžią skelbė vakaro vedėjas Vilius Kaminskas.

Su lyg jo žodžiais pasigirdo muzikos garsai, o link scenos vežimu ėmė riedėti būrelis persirengėlių. Nei žirgų, nei batalinių scenų čia nebuvo -  drama vyko veikėjų viduje. Ant medinės pakylos nuolat liepsnojo deglai, šalia jų pastatytas dubuo su vandeniu, kurį kaip skiestą degtinę gėrė pagrindinį spektaklio herojų Lauryną Stuoką-Gucevičių įkūnijęs Vytautas Rumšas jaunesnysis su bičiuliais. Juo buvo šventinama ir pirmoji katedros kolona.  Prieš spektaklį, V.Rumšas prasitarė, kad jo komanda bus laiminga, jei pavyks sujaudinti žiūrovų širdis. Režisieriaus lūkesčiai pasiteisino. Spektaklio pabaigoje suskambus Maironio „Lietuva brangi“, susirinkusieji pakilo nuo žemės,  susikibo rankomis. Dangų nušvietus įspūdingiems fejerverkams visi aikčiojo iš nuostabos ir negailėjo pagyrų V.Rumšui.

"Žodžiais sunku apsakyti būseną po šio reginio", - kopdama kalnu šauniai praleistu vakaru džiaugėsi porelė studentų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių