Karvių nebegano, o birbynėmis groja

Birbynės, Sekminių rageliai, lumzdeliai, kanklės - šie ir kiti liaudies instrumentai daug kam asocijuojasi su senuoju kaimu ir karvių ganymu, tačiau šimtai vaikų šiais instrumentais groja ir šiandien. Tuo buvo galima įsitikinti šeštadienį J.Gruodžio konservatorijoje.

Nors vaikams jau seniai nebereikia ganyti karvių, tuos laikus menantys liaudies instrumentai kasdien atgyja vaikų rankose. Tuo buvo galima įsitikinti šeštadienį Kauno apskrities J.Gruodžio konservatorijoje, kur antrą kartą surengtas Kauno krašto tautinių muzikos instrumentų atlikėjų festivalis-maratonas. Pirmasis vyko prieš dvejus metus.

„Tautinių ansamblių ir orkestrų festivaliai vyksta, o solistai ar po kelis muzikuojantys vaikai nelabai turi kur pasirodyti. Tai puiki proga pamatyti, kiek mūsų, tokiais instrumentai grojančių, beliko ir ką mes perduosim kitoms kartoms“, -festivalio idėją atskleidė jo organizatorė mokytoja Irena Vaitkevičiūtė. Apie 130 vaikų - nuo nedrąsių pirmokėlių iki dvyliktokų - iš Kauno, Raseinių, Šakių, Jonavos, Kėdainių ir kitų miestų lipo į sceną parodyti, ką moka.

„Kuo anksčiau vaikai pradeda muzikuoti, tuo lengviau jiems susidraugauti su muzika“ - šypsojosi Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytoja Birutė Nemčinskienė, lydėdama į sceną septynmetį smuikininką. Liaudies melodijas nuo šešerių smuikeliu pardėjęs čirpinti Rapolas Diržinauskas mokosi groti ir retai kur bematomu instrumentu - cimbolais. O paklaustas, kuriuo groti patinka labiau, vaikas ilgai nesvarstė. „Abiem. Tik dar norėčiau išmokti griežti armonika“, - prasitarė muzikantas.

„Kai buvau pirmokas, zyziau, prašiau mamos, kol leido“, - savo muzikavimo pradžią prisiminė įvairių muzikos konkursų laureatas kaunietis Vilius Marma. Šiame festivalyje dvyliktokas Vilius skambino suvalkietiškomis kanklėmis, tačiau yra vos keli liaudies instrumentai, kuriais jis dar negroja. „Žemaičių, suvalkiečių, aukštaičių, dvistygės kanklės, skudučiai, lumzdelis, armonika, bandonija, Peterburgo armonika, hohneris, koncertina, pūslinė“, - instrumentus, kuriais groja, vardijo Vilius.

Ne viena festivalyje kalbinta mokytoja pripažino - yra vaikų, kurie ne savo noru groja liaudies instrumentais, tačiau daugumą mokinių myli muziką, kurią groja. „Labai svarbu, kad vaikus skatintų šeima. Muzikuoti galima ir pučiant žolės lapą tarp delnų, ir spragsint pirštais“, - pedagoginėmis gudrybėmis dalijosi B.Nemčinskienė. Jos nuomone, vaikai mielai muzikuoja, kai jų niekas neverčia, o mokymas grindžiamas muzikos, judesio, veiklos sinteze.

Nesmagu buvo tik dėl to, kad visą dieną trukusiame maratone vaikai muzikavo pustuštei salei, nes visuomenė apie jį nežinojo.