Kartu su Trimis Karaliais – tradicinės kalėdinių švenčių pabaigtuvės

2012-01-04 19:53:12
DMN inf.
Teksto dydis:
Spausdinti

Kartu su Trimis Karaliais – tradicinės kalėdinių švenčių pabaigtuvės Gedimino Bartuškos nuotr.

Sausio 6 d., 16.30 val. prie Aušros Vartų kaip ir kasmet pasirodys Trys Karaliai, prieš kelis tūkstančius metų ėję lankyti užgimusio Kūdikėlio Jėzaus.

Tradicinė teatralizuota Trijų Karalių eisena, lydima didelėmis lėlėmis persirengusių Senamiesčio teatro aktorių – piemenų, karvių, angelų, prie jų prisijungusių vėliavnešių ir miestiečių, – Pilies gatve žemyn keliaus į Katedros aikštę, iš ten apie 17.30 val. – į Vilniaus Mokytojų namų kiemelį (Vilniaus g. 39) , kur 18 val. prasidės šventė visai šeimai „Lik sveika, Kalėdų eglute“.

Atvykę mažieji galės žaisti įvairius žaidimus, paragauti karštos kakavos ar saldumynų, o vaikų ir jaunimo dainavimo studijos „Mikrofonas“ dainos gins šalin pošventinį liūdesį. Vaikai už gerus darbus gaus „Gerojo vaiko pažymėjimą“, o tie, kurie ne viską surašė laiškuose iki švenčių ar pamiršo Kalėdų Seneliui padėkoti už dovanas, galės rašyti laiškus ir jam padėkoti. Baigiantis šventei į dangų pakils Kalėdų Seneliui skirti padėkos laiškai, skambant tradicinei šventės dainai „Eglutės dalia“, iššovus fejerverkams, Karaliai išlydės eglutes į mišką.

Beveik du dešimtmečius Vilniaus mokytojų namų rengiama šventė, žyminti kalėdinių švenčių pabaigą, yra neatskiriama miesto kalėdinio šurmulio pabaigos dalis. Vilniečiai, namuose puošę tradicines miško eglutes, tą vakarą jas atneša į Mokytojų namų kiemelį. Pasak šventės rengėjų, eglutės iš čia iškeliauja atgal į mišką, kad ateinančiais metais vėl galėtų grįžti į mūsų namus.

Šiame straipsnyje: žiema 2011 Trys karaliai renginiai Vilniuje

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 2

NAUJAUSI KOMENTARAI

qwert

Tre, 2012-01-04 16:53

qwerty

Istorija

Ket, 2012-01-05 09:46

325 m. gegužės 20 d. (beveik 300 m. po tariamo Kristaus nukryžiavimo) Romos imperatorius Konstantinas sušaukė Didijį susirinkimą. Balsuojant (218 už, 2 prieš) nuspręsta, kad Kristus yra Dievas (beveik 300 m. jis jokiu dievu nebuvo laikomas). Kartu priimtos pagrindinės krikščionybės dogmos. Viena iš tokių, - kad dievas yra trijuose asmenyse... 380 m. buvo uždraustos visos kitos religijos, o krikščionybė tapo privaloma. Imperatorius Konstantinas, norėdamas "susisteminti" daugybę religinių rankraščių, IV a. sušaukė antrąjį krikščionių susiėjimą, į kurį susirinko 280 delegatų. Kadangi tarp jų maždaug pusė buvo nesutinkančių su "pagrindine linija", tai jie buvo tiesiog išžudyti... Konstantinas įkūrė organizaciją "Korektorija", kad "sutvarkytų" rankraščius. Tekstai aramėjų kalba buvo uždrausti, o palikti tik graikų kalba. SENIAUSIAS IŠ JŲ datuojamas 331 m. Trečiame Pasauliniame krikščionių susiėjime, vykusiame 431 m. po ilgų diskusijų vieno balso persvara buvo nutarta, kad ir moteris turi sielą (juk ji - "iš Adomo šonkaulio..."). 553 m. Bizantijos imperatorius Justinianas įsakė panaikinti Biblijoje mokymą apie reinkarnaciją... Po visų taisymų ir perrašinėjimų "standartinėse" Evangelijose neliko jokių žinių apie Kristaus gyvenimą nuo 13 iki 30 metų. Didžioji dauguma Kristaus mokinių buvo mažaraščiai (žvejai ir t.t.). Jokiuose to meto dokumentuose Kristus neminimas. Pats Kristus irgi jokių įrašų nepaliko, o Kadangi Evangelijos pradėtos pagal pasakojimus užrašinėti, praėjus 50-60 m. po Kristaus mirties, galima spėti, kad buvo užrašoma ne tai kas įvyko, o tai kas lyg ir turėjo įvykti. (Seniausia rankraščio NUOTRUPA masės spektrometru yra datuojama tik 130 metais). Be to, Evangelijos buvo daugybę kartų ranka perrašinėjamos. Perrašinėtojai neretai pataisydavo pagal savo "skonį". Tad, kažin ar galima tikėti užrašų objektyvumu. Taigi Evangelijų "tiesos" gali labai ir labai skirtis nuo tikrovės. Gal kas paaiškėtų, atvėrus ypatingai slaptus Vatikano archyvus, kuriuos sudaro 80 KILOMETRŲ lentynų su senoviniais raštais. Deja, jie yra saugomi nuo mokslininkų ir visuomenės griežčiau, už bet ką pasaulyje... Teigti, kad gyvename pagal Kristų, - mažiausiai, nekorektiška. Pati krikščionybė yra viso labo vėlesnių laikų Romos valdovų primesta religija, kaip pasakė marksizmo klasikas, - opiumas liaudžiai. Kur ta Dangaus karalystė???, 2008 06 24 17:20 Dabar žinome, kad mūsų Saulės sistema - tik mažytė kruopelytė mūsų galaktikoje - Paukščių Take. Tik viena gana maža, nutolusi į gigantiško žvaigždžių sambūrio pakraštį, sistema tarp milijardų. Šviesa 300.000 km/sek. greičiu nuo Mėnulio iki Žemės skrieja beveik 1,5 sek., nuo Saulės iki Žemės – apie 8 min. nuo vieno Galaktikos krašto iki kito - 85.000 metų(šviesmečių). Tokių galaktikų kosminėje erdvėje - apie 100 MILIJARDŲ. Artimiausia nuo mūsų nutolusi virš MILIJONO šviesmečių. Taigi, žiūrėdami pro teleskopą į ją, matome tai, kas buvo prieš MILIJONĄ metų, ir nežinia, ar dabar ji ten dar yra. Matomas danguje žvaigždžių reginys yra tik optinis miražas, šviesos šauksmas iš tolimiausios praeities bedugnės. Kažkaip šitoje bedugnėje neįžvelgiu vietos kokiam nors DIEVUI... Net rimti teologai tuo netiki. Prancūzų filosofas-teologas P. T. de Šardenas pasakė: "Tikėjimo krizė neišvengiama. Kas bent kartą gyvenime sugebėjo suvokti Visatą, sudarytą iš už tūkstančių šviesmečių nutolusių galaktikų, negalėjo nesuabejoti religiniais teiginiais". Čikagos universiteteo profesoriaus teologo J. Sitlerio nuomonė: "Jeigu žmogaus protas suvokia galaktikas ir Visatą, toks žmogus negali tikėti į Jėzų, kurio pasaulis baigėsi Palestinoje“.

VISI KOMENTARAI 2