Karščio epidemija išgąsdino ne visus

Kaitra iš Lietuvos nesitraukia. Per 30 laipsnių temperatūra kauniečius ir miesto svečius vertė ieškoti įvairių būdų, kaip atsivėsinti.

Statyba nenutrūko

Kauno arenos statybos darbai nestoja ir per didžiuosius karščius. Tiesa, jie perkelti į būsimos arenos vidų. "Dabar visi darbuojamės arenos viduje, todėl didelio karščio kęsti netenka", – tikino objekto darbų vadovas Kęstutis Janulis. Anot pašnekovo, viduje yra gana vėsu, nes kondicionierių atstoja pro plyšius traukiantys skersvėjai.

K.Janulis pasakojo, kad dabar klojamas betonas, jis taip pat šaldo patalpą. Daug sudėtingesnės klimato sąlygos buvo žiemą, kai buvo dengiamas arenos stogas. "Žiemą turėjome kęsti didelius šalčius, todėl dirbti buvo daug sunkiau nei dabar. Manau, kad tokia temperatūra, kokia yra dabar, yra tinkama dirbti", – reziumavo darbų vadovas.

"Geriamojo vandens statybų aikštelėje netrūksta. Yra pastatyti specialūs vandens aparatai, o ir darbuotojai atsineša. Be to, statybvietėje yra įrengti dušai, kur kiekvienas statybininkas po darbo gali atsivėsinti", – teigė K.Janulis.

Visai kita situacija ant šalia arenos statomo tilto per Nemuną – čia darbuotojai dirba kaitinant saulei.

Vėluoja traukiniai

Dėl Lietuvoje tvyrančių karščių sutriko ir traukinių grafikas – keleiviams tenka laukti nuo 10 min. iki valandos. Antradienio popietę geležinkelio stotyje būrys keleivių laukė atvykstančio greitojo traukinio Vilnius–Kaunas. Jis Kaune turėjo pasirodyti 11.28 val., tačiau į geležinkelio stotį įriedėjo tik 11.55 val.

Stotyje keleiviai kaip išmanydami vadavosi nuo karščio – vieni snaudė pavėsyje ant suoliukų, kiti užkandžiavo ant pievelės. Neseniai universitetą baigę Dovilė ir Lukas traukinio vėlavimo nesureikšmino. "Mus įspėjo, kad traukinys vėluos, todėl niekam nepriekaištaujame ir suprantame. Patys pasirinkome tokį kelionės būdą, todėl kaip nors ištversime", – tvirtino Dovilė. 

"Jeigu per tokius didelius karščius traukinys greitai lėktų, tikriausiai subyrėtų bėgiai", – juokaudami svarstė jaunuoliai.

Anot pašnekovų, lietuviai turėtų susitaikyti su esama padėtimi: "Juk visoje Europoje dabar yra karšta, neseniai Islandijoje išsiveržė ugnikalnis, įvyko dar keletas gamtos katastrofų, tačiau žmonės privalo su tuo susitaikyti ir kaip nors išgyventi."

Kalbinta pensininkė Janina nebuvo taip pozityviai nusiteikusi dėl vėluojančio traukinio. "Kiek galima laukti to traukinio? Aš jau pavargau laukti, kai toks didelis karštis", – skundėsi būsimoji traukinio keleivė. Į Vilnių vykstanti Janina vylėsi, kad karštis greitai iš Lietuvos pasitrauks ir nebekels tiek daug nepatogumų.

Pirkėjų sumažėjo

Nors turguje žmonių, atrodo, netrūksta, pardavėjai pastebi, kad dėl didelių karščių užsuka mažiau pirkėjų. Turguje dirbanti Vida skundėsi, kad sunkiai auga daržovės, jas tenka dažnai laistyti, kad nenudžiūtų. "Pavasarį daug lijo, todėl augalai puvo, o dabar džiūva", – nusivylusi kalbėjo pardavėja Vida.

Ji tvirtino, kad nuo karščio gelbsti vanduo. "Kibiras su vandeniu yra čia pat – po kojomis. Ir pati nemažai vandens išgeriu, ir daržoves vis aplieju", – tikino pardavėja. "Turguje dirbu nuo 1993 m., todėl esu pratusi prie didelių karščių, man patinka šiluma", – nesiskundė pašnekovė.

Netoliese dirbančios moksleivės Aistė ir Simona turguje prekiauja uogomis. Moksleivės guodėsi, kad dirbti per didelius karščius – sunku. "Norime kuo greičiau viską parduoti ir važiuoti namo, eiti išsimaudyti", – skundėsi moksleivės, pardavinėjančios mėlynes ir avietes. Moksleivės turguje dirba neseniai, tačiau pastebėjo, kad per karščius pirkėjai į turgų neskuba. "Galbūt žmonės lieka namuose ir jiems sunku prisiversti išeiti į lauką", – svarstė jaunosios pardavėjos.

Kas atgaivina svečius?

Antradienį netrūko norinčiųjų atsigaivinti iš Rotušės aikštės geriamojo vandens fontanų. Prie Ryšių muziejaus su sūnumi Roku vandens atsigerti atėjusi Rita sakė, kad čia – dažni svečiai. "Mes vis užsukame į šią miesto vietą atsigaivinti. Smagu, kad fontanas veikia – anksčiau vandens lyg nebuvo paleidę", – džiaugėsi Rita.

Geriamuoju vandens fontanu susidomėjo ir dvi užsienietės merginos. Smalsaudamos priėjo ir pasiteiravo, ar čia galima atsigerti. "Toks didelis karštis, kad reikia gerti daug vandens ir stengtis kaip nors išgyventi", – tvirtino iš Suomijos atvykusios turistės. Jos pasakojo, kad dabar gimtinėje tvyro tokie pat dideli karščiai. "Praėjusi vasara Suomijoje buvo labai šalta ir daug lijo, o šiemet daug šilčiau. Juk tikra vasara tokia ir turi būti – karšta ir saulėta", – džiaugėsi turistės Jenni ir Mervi.

"Ne tik vandeniu vaduojamės nuo karščio. Vakarais labai atgaivina lietuviškas alus", – juokavo Jenni ir Mervi. Suomės pasakojo, kad nors ore tvyro didelis karštis, šokti į Nemuną neskuba. "Matome daug besimaudančiųjų šioje didelėje upėje, bet mums šis vanduo yra per daug rudas", – savo pastebėjimais apie Nemuną dalijosi pašnekovės.

Gatves žymi vakarais

Kauno gatves juostomis ženklinanti bendrovės "Eismo juosta" direktorė Laimutė Visockienė teigė, kad visi darbai per didžiuosius karščius vyksta vakare – tuomet ir kaitra mažesnė, ir eismas ne toks intensyvus.

"Eismo juostos" darbuotojai dieną turi kitų darbų – prižiūri kelio ženklus ir šviesoforus.

"Dieną, per tokius karščius, beveik neįmanoma dirbti kelių ženklintojams, todėl randame kitų darbų. Neseniai pakeitėme neveikiančias šviesoforų lempas", – sakė "Eismo juostos"  darbuotojas Žilvinas.