Karinė operacija Vingio parke palydėta audringais plojimais

Šeštadienį Vilniuje, Vingio parke, miestiečius vėl džiugino kariuomenės ir visuomenės šventė.

Šįkart ji ji apėmė 600 kariuomenės metų - nuo šiandienos iki Žalgirio mūšio, kurio jubiliejų šiemet minime.

Šventėje pirmą kartą visuomenėje pasirodė „Vytautas Didysis“ su savo raita palyda, besirengiančia vykti į Lenkiją. Apie 200 Lietuvos mokinių dalyvo Žalgirio mūšio inscenizacijoje, šachmatų lentoje atgijo figūros ir susirėmė teatralizuotoje partijoje, o riteriai su viduramžių šarvais garbę gynė nesuvaidintose kovose.

Ne mažiau įspūdingai pasirodė ir šiuolaikinė kariuomenė. Specialioje karinėje operacijoje Vingio parko svečiai išvydo dramatišką kovą su priešu, kai kariams teko draugus vaduoti iš nelaisvės, atremti priešą, išgelbėti sužeistuosius, sunaikinti sprogmenis ir galiausiai laimėti kovą.

Kovinėje operacijoje sproginėjo granatos, sklido dūmai, padėti būrio draugams skubėjo vis skirtinga karo technika - tanketė, vilkikas, robotas minų ieškotojas - toks, kokį kino mėgėjai matė Oskarais apdovanotame filme "Išminuotojų būrys".

Dužo autobuso langai, nuo estrados stogo virvėmis leidosi kariai, buvo sužeistų, tačiau priešas nugalėtas, įkaitai išlaisvinti. Karinė operacija palydėta gausiais žiūrovų plojimais.

Po operacijos į aikštelę, kurioje ji vyko, subėgo keli šimtai vaikų, kurie skubiai rinko po mūšio likusias kulkas.

Šventėje nuolat veikė „karinis palapinių miestelis“, kuriame buvo galima pabendrauti su kariais, taip pat pamatyti ar net išbandyti karinę techniką ir ginkluotę: šarvuočius M113, visureigius HMWW su ginkluote, sunkvežimius SISU, UNIMOG, artilerijos pabūklus, prieštankinio ginklo sistemos JAVELIN simuliatorių, priešlėktuvinius ginklus STINGER, lengvuosius šaulio ginklus, sraigtasparnį MI8, povandeninių veiksmų komandos įrangą ar dykumos džipą su įranga ir ginkluote, bus įrengta ir improvizuota Afganistano tarptautinių operacijų stovykla, pasirodys Garbės sargybos kuopa ir karinis orkestras.

Pirmą kartą Vingio parke dalyvavo visos keturios kariuomenės pajėgų rūšys - Karinės sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų operacijų, prisistatyti iš pajūrio atvažiuoja net Karinių jūrų pajėgų atstovai, dalyvauti žadėjo ir kitų pajėgų kariai.

Šventėje tradiciškai buvo galima išbandyti savo jėgas įvairiuose kariniuose atrakcionuose - išardyti ir surinkti ginklą, pasimatuoti karinę uniformą ir nusifotografuoti, užsimaskuoti veidą. Aštrių pojūčių mėgėjai galėjo patys pabandyti išminuoti minų lauką. Karo medicinos tarnybos palapinėje norintieji „operuojami“ karinėje operacinėje - tikroviški muliažai gali išgąsdinti ne tik silpnesnių nervų stebėtojus.

Pernai ypač daug lankytojų dėmesio Kauno santakoje vykioje šventėje sulaukusius partizanų bunkerius šiemet Vingio parke ir vėl įrengė Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono kariai. Į vieną bunkerį - tamsų, mažą, drėgną - galima įlipti tik per viršų atidarius dangtį, visai kaip į tikrą partizanų slėptuvę daugiau nei prieš penkiasdešimt metų.

Kitas bunkeris - tarsi mini scena, kurioje keletas persirengusių šaulių atkurs partizanų buitį, kasdienę veiklą tarp kovinių operacijų. Uniformos, ginklai - viskas iš partizaninio laikotarpio. Netoli bunkerio katile ant laužo verda košė, dainuojamos partizanų dainos, skaitoma priesaika.

Jau tapo įprasta šioje šventėje išvysti ir kariuomenės draugus. Šiemet čia su savo atskira programa prisistatė Raitoji policija, Valdovų rūmai, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija, Turizmo departamentas, Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, Lietuvos skautija, Viduramžių pasiuntiniai, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, Nacionalinis kraujo centras.

Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla pristatė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenės, pasiruošusios kautis Žalgirio mūšyje, maketą, sudėliotą iš 500 skulptūrėlių, kurias sukūrė įvairių šalies mokyklų mokiniai.

Pažinti šventės dalyvius buvo galima visame mieste - vaikai buvo išsipiešę veidus maskuojamaisiais dažais.

Tradicija švęsti kariuomenės ir visuomenės dieną kilusi iš tarpukario Lietuvos, ir šios šventės vyksta kasmet trečiąjį gegužės savaitgalį.