Kaip entuziastai kūrė universitetą

Aukštiesiems kursams, kurie davė pradžią visoms Kauno aukštosioms mokykloms, sukanka 90 metų. Pokario Lietuvoje anuomet buvo tvirta pilietinė visuomenė, kuri suprato, kokį svarbų darbą turi nuveikti.

Pilietinė visuomenė

1919-ųjų pabaigoje grupelės inteligentų siūlymas laikinojoje sostinėje įkurti aukštojo mokslo įstaigą Vyriausybės palaikymo nesulaukė. Stigo lėšų, tokios institucijos steigimą norėta atidėti. Tačiau entuziastai neatlyžo - Aukštuosius kursus nutarta steigti visuomenės pastangomis ir iš aukų.

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas Linas Venclauskas įsitikinęs, kad tokios mokyklos kūrimas rodo, kad pilietinė visuomenė buvo Kaune jau 1919 m.

"Dvidešimtojo amžiaus pradžioje nedaug kas tikėjo, kad Lietuva gali politiškai atgimti, bet valstybė grįžo į Europos žemėlapį, - atkreipė dėmesį L.Venclauskas. - Vyriausybę rėmė visuomenė, kuri ne tik apgynė valstybę nuo priešų, bet ir sugebėjo įkurti aukštąją mokyklą."

Aukštųjų kursų įkūrimas akivaizdžiai įrodo, kad po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo susiformavusi stipri pilietinė visuomenė. Suvokta, kad Lietuva be savo nacionalinės inteligentijos, išsilavinusio jaunimo -  valstybė be ateities.
Įkūrė iš aukų

1919-ųjų spalio 6 d. valstybės laikraštyje "Lietuva" išspausdintas skelbimas, kviečiantis visus, norinčius studijuoti aukštojoje mokykloje, pateikti duomenis apie save į Švietimo ministerijos 15 kabinetą.

Netrukus Aukštųjų kursų iniciatorių susirinkime išrinkta vykdomoji komisija, į kurią įėjo Jurgis Alekna, Tadas Ivanauskas, Augustinas Janulaitis, Jonas Vabalas-Gudaitis, Kazimieras Vasiliauskas, Eduardas Volteris ir Zigmas Žemaitis. Komisija parengė Aukštųjų kursų įstatų projektą, tačiau nesitikėjo, kad atsiras tiek norinčiųjų studijuoti - per kelias dienas nuo skelbimo pasirodymo gauta beveik 600 pareiškimų.
"Organizatoriai sunešė iš namų vadovėlius, užrašus, bankas paskolino 120 tūkstančių markių, - pasakojo L.Venclauskas. - O E.Volteris buvo komandiruotas į Vokietiją, kur nupirko knygų, užsakė žurnalų."

Aukštųjų kursų organizatoriai, siekdami suburti kuo daugiau inteligentų, įsteigė Aukštųjų mokslų draugiją, kuri rinko lėšas būsimai aukštajai mokyklai. Tiesa, daugiausia paramos suteikė Amerikos lietuviai.

Dėstė savanoriai

Lietuvos medikų bendruomenė aukštojo mokslo baigimo klausimus ėmė svarstyti 1919 m. rugsėjį. Tuo metu Kauno medicinos draugijos nariai parengė Vyriausybei skirtą memorandumą ir ragino skirti lėšų gydytojų kursams ir sudaryti galimybę jiems studijuoti Kauno miesto ir Karo ligoninėse, Higienos institute.

Nesulaukę materialinės paramos iš Vyriausybės, inteligentai pradėjo studentus mokyti visuomeniniais pagrindais. Spalio 15 d. Kauno ligonėje įvyko pirmasis užsiėmimas medicinos studentams. Savanoris lektorius - chirurgas Juozas Žemgulys.

Po ilgo triūso 1920-ųjų sausio 27 d. sausakimšoje gimnazijos rūmų salėje iniciatorius Zigmas Žemaitis paskelbė apie Aukštųjų kursų įsteigimą.

Aukštuosius kursus tądien sveikino lietuvių kalbos mokytojas Jonas Jablonskis, žydų atstovas Maksas Soloveičikas, būsimasis studentas Domas Micuta. Iškilmės truko beveik 4 valandas, tačiau visiems atrodė, kad tai tebuvo viena akimirka. Poetas kunigas J.Mačiulis-Maironis prisiminė, kaip prieš 35 metus jis baigė šią gimnaziją. Tada lietuviškai šnekėti mokykloje buvo draudžiama.


Šiame straipsnyje: VDU

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių