Kaimas atkeliauja į Kauną

Pritrūkote pieno? Pasibaigė bulvės? Kelios minutės ir bėdos nebeliko. Nemažai ūkininkų nusprendė savo produkciją pardavinėti patys ir pasirinko ne tik turgus, bet ir daugiabučių namų kiemus.

Veža pagal grafiką

Daugianučio laiptinės skelbimų lentoje iš pradžių atsirado pranešimas, kada ūkininkas iš registruoto ūkio į mūsų daugiaaukščio namo kiemą atveš šviežio pieno, sūrio, grietinės. Antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais ryte. Surašytos ir kainos. Pavyzdžiui, litras pieno – 1,5 lito. Po poros dienų atsirado ir kitas skelbimas. Jo autoriai siūlo įsigyti taip pat kaimiško pieno, tik jau sekmadienio vakarais.

Reikia išbandyti. Ūkininkai jau turėtų būti atvažiavę. Taip ir yra. Kieme stovi baltas mikroautobusas, o jį apspitusios kelios moterys. Sūrio jau nebegavau, tik pieno. Skanus, ir nė vienas namiškių nesunegalavo. Ūkininkai mūsų kieme ilgai negaišo. Pasibaigus eilutei, jie potencialių pirkėjų nesidairė ir nurūko į kitą kiemą. Pavėluosi 10 min. ir gali likti tuščiomis rankomis.

Tiesiai į namus

Pasiūlymo įsigyti bulvių miestietis gali sulaukti nekeldamas iš namų kojos. Vieni ūkininkai skelbiasi internete, kiti klientų kantriai laukia kieme ar beldžiasi į duris. Tereikia linktelėti galva ir bulvių maišas bus užneštas nors ir į penktą aukštą.

"Čia patikimiau nei parduotuvėje. Jų pačių auginta", – džiaugėsi pirkiniu moteris ir žadėjo sūnui, kad po poros valandų ant stalo jau garuos cepelinai.

Kol ūkininkas Gintaras Zavackas daržoves iškrauna, užneša, atsiranda naujų pirkėjų. "Jei kas nori pirkti, pamato pro langą ir atbėga. Po butus nevaikštau ir nesiūlau", – kalbėjo vyras.

Jis anksčiau bulves tik augino ir parduodavo tarpininkams, kurie šiomis daržovėmis prekiaudavo turguje. "Supirkimo kainos labai mažos. Labiau apsimoka pardavinėti pačiam. Už kilogramą iš tarpininkų gaudavau po 25 centus, o pats parduodu po 50 centų", – pasakojo vyras.

Jis su broliu šiam verslui skiria vieną dieną per savaitę, nes turi kitą darbą. Su norinčiais įsigyti daržovių žmonėmis telefonu susitaria, kuriuo metu jiems patogiausia būtų priimti užsakytas bulves, ir atveža jas į namus.

Dvi tonos per dieną

Per vieną dieną G.Zavackas daugiausiai yra pardavęs dvi tonas bulvių – tiek telpa į automobilį. Vienas asmuo iš jo daugiausiai yra įsigijęs 800 kilogramų bulvių. "Vežiau jas į Aukštuosiuose Šančiuose esantį daugiabutį namą ir sunešiau į rūsį. Tikriausiai kelios šeimos dalijosi", – spėjo ūkininkas.

Jis bulvėms auginti yra skyręs du iš penkių hektarų savo žemės. "Pernai viename hektare auginau kopūstus. Visai neblogai iš jų uždirbau. Bet šiemet labai krito kopūstų kainos, tai jų net nenuėmėme, lauke palikome – neapsimokėtų tam samdyti žmones", – aiškino G.Zavackas. Šiemet, be bulvių, didžiausią paklausą turi morkos.

Kitas ūkininkas Stasys Petraitis, penkerius metus prekiaujantis bulvėmis ir kitomis daržovėmis, išaugintomis ant Neries kranto registruotame ūkyje, skundėsi, kad sunku konkuruoti su prekybos tinklais, kurie pardavinėja pigias, tačiau ne Lietuvoje užaugintas daržoves. "Daugumai žmonių nesvarbu, iš kur daržovės. Svarbu, kad kaina maža", – pastebėjo ūkininkas.

Prekyba obuoliais šiemet nėra itin pelninga. "Nesiseka", – skundėsi nenorėjęs prisistatyti vyras. Jis prisidurti prie pajamų ketino išnaudodamas savo didelį sodą. Vyrui šiemet pavyko parduoti apie 20 tonų obuolių. Galėtų ir dar pusę tiek parduoti, tik nebeatsiranda norinčiųjų įsigyti.

Geriau nei prekybos centrui

Mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose prekių pasiūla įvairesnė nei daugiabučių kiemuose. Iš Panevėžio rajono į Kauną prekiauti važinėjantys ūkininkai Kisieliai greta kitų prekių siūlo ir pačių keptų saldumynų. Jų turgelyje prie vieno prekybos centro įsigijusi kaunietė Laura skanavo pati ir davė dukrai. Ar nebaisu? "Manau, kad čia šviežesnės bandelės nei parduotuvėse, tad vaikui – kaip tik", – neabejojo jauna mama. Pasak jos, pavojaus sveikatai gali pasitaikyti visur, būna atvejų, kai susergama ir nuo produktų iš parduotuvės.

"Pieno čia nesu pirkusi, bet sviestas – nekoks. Du kartus pirkau, bet nepatiko", – įspėjo draugę kaunietė. Pastaroji pirko sūrio. Kilogramo kaina – 20 litų. "Ne pigiau nei parduotuvėje, bet gal sveikiau?" – vylėsi ponia Irena, laikydama rankoje pirkinį.

Kai kurie kiti kauniečiai būtent ūkininkų turgelyje apsipirko dėl itin originalios priežasties: kam duoti uždirbti didiesiems prekybos centrams, jei gali nors šiokį tokį pelną atnešti paprastam ūkininkui.