Ką darysime su buvusiu uostu?

Seni kauniečiai dar pamena, kad žiemą dauguma Nemunu plaukiojusių garlaivių ir baržų buvo laikomi vadinamajame žiemos uoste - Nemuno senvagėje, netoli Karmelitų bažnyčios. Šiuo metu šis vandens kanalas niekam nenaudojamas, užterštas ir jo vaizdas atspindi miesto vadų veiklą ir atsakomybės už miesto įvaizdį stoką, daro miestui gėdą, nes yra pačiame miesto centre.

Vokiečių palikimas

Iki 1917-ųjų žiemos uosto Kaune nebuvo. Jį per Pirmąjį pasaulinį karą įkūrė vokiečiai, norėdami apsaugoti laivus nuo ledonešio. Vokiečiai planavo Lietuvoje likti ilgiau ir geriau naudoti pigų vandens kelią Nemunu.

Uostui įrengti vokiečiai panaudojo 1,5 km ilgio Nemuno upės salą. Ties Karmelitų bažnyčia siaurąją upės protaką nuo Nemuno atitvėrė žemės pylimu. Iš protakos susidarė apie 70 m pločio vandens kanalas-įlanka. Iš geležinkelio stoties buvo atvesta geležinkelio atšaka į susidariusį pusiasalį. Vagonai privažiuodavo prie pakraunamų laivų, krovimo darbams paspartinti buvo pastatyti kranai. Pusiasalyje ketinta pastatyti tris uostinius baseinus-prieplaukas, bet spėta įrengti tik vieną.

Užkampis miesto centre

Antrojoje XX a. pusėje laivų uostas buvo iškeltas į Vilijampolę, o pusiasalis pavadintas miesto poilsio parku, kuriame kurį laiką buvo sendaikčių turgus, vėliau - sąvartynas. Kodėl 30 ha plotas, iškėlus iš jo laivų remonto darbus ir uostą su laivais, tapo apleistas ir mažai naudojamas?

Tai sąlygoja plati automagistralė - Karaliaus Mindaugo prospektas, per kurį perėjimas pėstiesiems dėl intensyvaus transporto eismo nėra saugus. Vieno tiltelio pėstiesiems virš šios magistralės ties S.Daukanto gatve per mažai. Automagistralė faktiškai atkirto 30 ha teritoriją nuo miesto centro.

Antras, ne mažiau svarbus faktorius, kodėl didžiulė teritorija buvo labai ekstensyviai naudojama, - vandens kanalas. Jis visai netvarkomas, todėl vasarą vanduo visai neprateka: yra tik vienas mažas vamzdis tekančiam upės vandeniui, tačiau jis šios funkcijos neatlieka dėl mažo diametro ir dėl to, kad yra paklotas geru metru aukščiau nei upės vandens lygis. Išvada - pusiasalis faktiškai neturi būtinos pralaidos.

Trečias faktorius - pusiasalyje nėra jokios inžinerinės infrastruktūros, nei tualetų, nei geriamojo vandens, nei saugumo. Tokia padėtis pačiame miesto centre kuria ne patį geriausią miesto ir jo vadovų įvaizdį.

Numatyta pusiasalio rytinėje dalyje įrengti didelę asfaltuotą aikštę 500 automobilių ir pastatyti greta jos milžinišką areną, kuri bus beveik keturis kartus didesnė, nei turima halė prie Ąžuolyno, ir šiam tikslui bus užimta 10 ha - vienas trečdalis visos teritorijos.

Kam bus panaudotas likęs plotas, 20 ha brangios ir dar neužimtos teritorijos pačiame miesto centre, paaiškės po konkurso. Tačiau jau aišku, kad prie A.Mickevičiaus gatvės pastatytas naujas tiltas vandens kanalo tragiškos būklės nepataisė.

Trys alternatyvos

Kaunui verkiant reikia spręsti problemą - ką darysime su buvusio Žiemos uosto vandens kanalu. Yra kelios alternatyvos:

A variantas. Nepratekantis, dvokiantis vandens kanalas panaikinamas. Užpilti žemėmis 1,5 km ruožą nebūtų ekonomiška. Šią įdubą, jos erdvę įvilkus į gelžbetonines konstrukcijas, tikslingiau panaudoti dviejų aukštų požeminei automobilių stovėjimo aikštelei įrengti.

B variantas. Pusiasalis vėl paverčiamas sala, techniškai ir estetiškai sutvarkius buvusią senvagę, ją pagilinus, pavertus rekreacine ir sporto zona, ją padarius pratekamą, su švariu vandeniu. Šis variantas siūlo tranzitinį ir kitokį transportą iš Karaliaus Mindaugo prospekto perkelti prie pat dešiniojo upės kranto. Tai pareikalautų 1,4 km naujos keturių judėjimo juostų gatvės ir dviejų tiltų į salą jos galuose. Esamo Karaliaus Mindaugo prospekto vietoje palikti keturias         panaudotume automobilių aikštelei, želdynams. Tai didelis 1,2 km ilgio rezervinis plotas.

C variantas. Pagrindinį transporto srautą praleidžiame pusiasaliu nauja gatve (kaip variantu B) nuo esamos degalinės salos rytinėje dalyje iki Senamiesčio vakarinėje dalyje (1,5 km), tačiau atsisakant vandens kanalo tarp pusiasalio ir Karaliaus Mindaugo prospekto, ir panaudojant gautą erdvę racionaliai.

Šie variantai - ne utopija, tačiau pasirenkant vieną jų pirmiausia reikėtų galvoti ne apie pinigus, bet apie būsimą rezultatą, perspektyvas, nekartoti praeities klaidų ir jų dar labiau nedidinti.

Miestas privalo taupyti lėšas ir jas realizuoti etapais. Mano nuomone, Kaunui užtektų ne 15, bet 10 tūkst. vietų arenos. Miestiečiai nepajėgūs daryti didesnių įnašų į šį projektą, o konkretūs verslininkų siūlymai - atmetami. Apie tai liudija "Žalgirio" rėmimo-labdaros istorija.

Aš buvau ir tebesu prieš arenos statybos vietą Nemuno saloje, bet šiais laikais mus valdo tam tikros grupuotės, kurios diktuoja savo nuomonę, kuri sudėtingesniais atvejais tenkina tik tos grupuotės interesus. Vietos architektams tenka braižytojų vaidmuo. Tikėtis, kad naujas salos konkursas bus tokio lygio kaip Stokholmo bibliotekos, naivu. Mūsų dienraščiai tokiems reikalams neturi lėšų, o savivaldybė - noro pateikti išsamią dalykinę ir populiarią informaciją gyventojams.

Inžinierius architektas daktaras Eugenijus Čigriejus



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių