Ką darysime su buvusiu uostu?

Seni kauniečiai dar pamena, kad žiemą dauguma Nemunu plaukiojusių garlaivių ir baržų buvo laikomi vadinamajame žiemos uoste - Nemuno senvagėje, netoli Karmelitų bažnyčios. Šiuo metu šis vandens kanalas niekam nenaudojamas, užterštas ir jo vaizdas atspindi miesto vadų veiklą ir atsakomybės už miesto įvaizdį stoką, daro miestui gėdą, nes yra pačiame miesto centre.

Vokiečių palikimas

Iki 1917-ųjų žiemos uosto Kaune nebuvo. Jį per Pirmąjį pasaulinį karą įkūrė vokiečiai, norėdami apsaugoti laivus nuo ledonešio. Vokiečiai planavo Lietuvoje likti ilgiau ir geriau naudoti pigų vandens kelią Nemunu.

Uostui įrengti vokiečiai panaudojo 1,5 km ilgio Nemuno upės salą. Ties Karmelitų bažnyčia siaurąją upės protaką nuo Nemuno atitvėrė žemės pylimu. Iš protakos susidarė apie 70 m pločio vandens kanalas-įlanka. Iš geležinkelio stoties buvo atvesta geležinkelio atšaka į susidariusį pusiasalį. Vagonai privažiuodavo prie pakraunamų laivų, krovimo darbams paspartinti buvo pastatyti kranai. Pusiasalyje ketinta pastatyti tris uostinius baseinus-prieplaukas, bet spėta įrengti tik vieną.

Užkampis miesto centre

Antrojoje XX a. pusėje laivų uostas buvo iškeltas į Vilijampolę, o pusiasalis pavadintas miesto poilsio parku, kuriame kurį laiką buvo sendaikčių turgus, vėliau - sąvartynas. Kodėl 30 ha plotas, iškėlus iš jo laivų remonto darbus ir uostą su laivais, tapo apleistas ir mažai naudojamas?

Tai sąlygoja plati automagistralė - Karaliaus Mindaugo prospektas, per kurį perėjimas pėstiesiems dėl intensyvaus transporto eismo nėra saugus. Vieno tiltelio pėstiesiems virš šios magistralės ties S.Daukanto gatve per mažai. Automagistralė faktiškai atkirto 30 ha teritoriją nuo miesto centro.

Antras, ne mažiau svarbus faktorius, kodėl didžiulė teritorija buvo labai ekstensyviai naudojama, - vandens kanalas. Jis visai netvarkomas, todėl vasarą vanduo visai neprateka: yra tik vienas mažas vamzdis tekančiam upės vandeniui, tačiau jis šios funkcijos neatlieka dėl mažo diametro ir dėl to, kad yra paklotas geru metru aukščiau nei upės vandens lygis. Išvada - pusiasalis faktiškai neturi būtinos pralaidos.

Trečias faktorius - pusiasalyje nėra jokios inžinerinės infrastruktūros, nei tualetų, nei geriamojo vandens, nei saugumo. Tokia padėtis pačiame miesto centre kuria ne patį geriausią miesto ir jo vadovų įvaizdį.

Numatyta pusiasalio rytinėje dalyje įrengti didelę asfaltuotą aikštę 500 automobilių ir pastatyti greta jos milžinišką areną, kuri bus beveik keturis kartus didesnė, nei turima halė prie Ąžuolyno, ir šiam tikslui bus užimta 10 ha - vienas trečdalis visos teritorijos.

Kam bus panaudotas likęs plotas, 20 ha brangios ir dar neužimtos teritorijos pačiame miesto centre, paaiškės po konkurso. Tačiau jau aišku, kad prie A.Mickevičiaus gatvės pastatytas naujas tiltas vandens kanalo tragiškos būklės nepataisė.

Trys alternatyvos

Kaunui verkiant reikia spręsti problemą - ką darysime su buvusio Žiemos uosto vandens kanalu. Yra kelios alternatyvos:

A variantas. Nepratekantis, dvokiantis vandens kanalas panaikinamas. Užpilti žemėmis 1,5 km ruožą nebūtų ekonomiška. Šią įdubą, jos erdvę įvilkus į gelžbetonines konstrukcijas, tikslingiau panaudoti dviejų aukštų požeminei automobilių stovėjimo aikštelei įrengti.

B variantas. Pusiasalis vėl paverčiamas sala, techniškai ir estetiškai sutvarkius buvusią senvagę, ją pagilinus, pavertus rekreacine ir sporto zona, ją padarius pratekamą, su švariu vandeniu. Šis variantas siūlo tranzitinį ir kitokį transportą iš Karaliaus Mindaugo prospekto perkelti prie pat dešiniojo upės kranto. Tai pareikalautų 1,4 km naujos keturių judėjimo juostų gatvės ir dviejų tiltų į salą jos galuose. Esamo Karaliaus Mindaugo prospekto vietoje palikti keturias         panaudotume automobilių aikštelei, želdynams. Tai didelis 1,2 km ilgio rezervinis plotas.

C variantas. Pagrindinį transporto srautą praleidžiame pusiasaliu nauja gatve (kaip variantu B) nuo esamos degalinės salos rytinėje dalyje iki Senamiesčio vakarinėje dalyje (1,5 km), tačiau atsisakant vandens kanalo tarp pusiasalio ir Karaliaus Mindaugo prospekto, ir panaudojant gautą erdvę racionaliai.

Šie variantai - ne utopija, tačiau pasirenkant vieną jų pirmiausia reikėtų galvoti ne apie pinigus, bet apie būsimą rezultatą, perspektyvas, nekartoti praeities klaidų ir jų dar labiau nedidinti.

Miestas privalo taupyti lėšas ir jas realizuoti etapais. Mano nuomone, Kaunui užtektų ne 15, bet 10 tūkst. vietų arenos. Miestiečiai nepajėgūs daryti didesnių įnašų į šį projektą, o konkretūs verslininkų siūlymai - atmetami. Apie tai liudija "Žalgirio" rėmimo-labdaros istorija.

Aš buvau ir tebesu prieš arenos statybos vietą Nemuno saloje, bet šiais laikais mus valdo tam tikros grupuotės, kurios diktuoja savo nuomonę, kuri sudėtingesniais atvejais tenkina tik tos grupuotės interesus. Vietos architektams tenka braižytojų vaidmuo. Tikėtis, kad naujas salos konkursas bus tokio lygio kaip Stokholmo bibliotekos, naivu. Mūsų dienraščiai tokiems reikalams neturi lėšų, o savivaldybė - noro pateikti išsamią dalykinę ir populiarią informaciją gyventojams.

Inžinierius architektas daktaras Eugenijus Čigriejus



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaune – enciklopedinio žinyno apie holokaustą Žemaitijoje pristatymas
    Kaune – enciklopedinio žinyno apie holokaustą Žemaitijoje pristatymas

    Du žinomi mūsų istorijos tyrinėtojai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Aleksandras Vitkus drauge su ekskursijų vadovu Chaimu Bargmanu parengė ir išleido solidžios apimties enciklopedinį žinyną "Holokaustas Žemai...

  • E. Stancikas: gerbiantis kitą, nesmurtauja
    E. Stancikas: gerbiantis kitą, nesmurtauja

    „Kauno vyrai už visuomenę be smurto!“ Kauno apskrities vyrų krizių centro organizuota visuomenės sąmoningumo didinimo akcija tęsiasi ir dar vieno pilietiško vyro interviu. Aktorius ir kultūros vadybininkas – taip save pristato ...

    3
  • Kauniečius šildė maltiečių sriuba
    Kauniečius šildė maltiečių sriuba

    Kalėdinio miestelio atidarymo šventės sūkuryje atsirado vietos atjautai. Jau 10 metų vykstanti akcija „Maltiečių sriuba“ abejingų nepalieka. Skelbiama, kad šiemetinėje akcijoje siekiama surinkti 250 tūkst. eurų. ...

    1
  • Įsisuka kalėdinė karuselė Rotušės aikštėje
    Įsisuka kalėdinė karuselė Rotušės aikštėje

    Šeštadienį paskelbtas oficialus kalėdinio miestelio Rotušės aikštėje atidarymas. ...

    1
  • Stiprybei negalios paliestųjų – socialinė akcija
    Stiprybei negalios paliestųjų – socialinė akcija

    Minint tarptautinę žmonių su negalia dieną, gruodžio 3-iąją, kauniečiai Rotušės aikštėje įgyvendino iniciatyvą „Aš ir tu – tai mes!“. ...

    2
  • „Megos“ atidarymas – lyg mažos Kalėdos
    „Megos“ atidarymas – lyg mažos Kalėdos

    Po metus trukusių plėtros darbų, tapusi didžiausiu prekybos ir laisvalaikio centru Vidurio Lietuvoje, „Mega“ lankytojus pasitiko dovanomis, žaidimais, koncertais. ...

    16
  • A. Palionis: turi užaugti karta, nepatyrusi smurto
    A. Palionis: turi užaugti karta, nepatyrusi smurto

    Andrius Palionis, aktyvus kaunietis, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys ir visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ direktorius taip pat prisijungė prie visuomenės sąmoningumo didinimo akcijos „Kauno vyrai už visuomenę be smu...

    14
  • Gyvenimą žydams dovanoję lietuviai
    Gyvenimą žydams dovanoję lietuviai

    Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiemet apdovanojo 46 piliečius Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, vokiečių okupacijos metais gelbėjusius žydus. Tik du jų gelbėtojai sulaukė šių dienų, o kitų apdovanojimus atsiėmė jų vaikai. Tarp ...

    4
  • Kaunas gražėja: atnaujinama vis daugiau pastatų
    Kaunas gražėja: atnaujinama vis daugiau pastatų

    Vairuotojai trina rankomis – miesto gatvės jau neprimena Mėnulio ar Marso kraterių, o paveldosaugininkai pastebi, kad atnaujinama vis daugiau pastatų. "Kauno diena" pasižvalgė po miestą su Kauno paveldosaugininkų vadu. ...

    13
  • Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia
    Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia

    Šiandien Ramybės parko pietinėje dalyje, šalia Kristaus Prisikėlimo cerkvės, stovi Apreiškimo Švč.Dievo Motinai katedra. Jos istorija siekia XX a. ketvirtąjį dešimtmetį: šventovė pašventinta ir atidaryt...

Daugiau straipsnių