Jūrų muziejaus ruoniukas išgabentas į Serbiją

Pirmadienį Rytų Atlanto paprastasis ruoniukas iš Smiltynės iškeliavo į Serbijos sostinėje Belgrade esantį zoologijos sodą. Tai – liepos mėnesį gimusi patelė.

Muziejuje liko dar trys šios rūšies ruoniai. Tai – Maja, Tiga ir Lene, į muziejų  atvežti prieš penkerius metus iš Olandijos ir Vokietijos zoologijos sodų. Jie labai gražūs, mėgstami lankytojų, lengvai treniruojami, draugiški. Lankytojai su šiais ruoniais susipažįsta stebėdami trumpus edukacinius užsiėmimus, kurie rengiami muziejaus darbo dienomis.

Didžiausia Rytų Atlanto paprastųjų ruonių (dar vadinamų jūrų šunimis) populiacija – apie 20 tūkst. - gyvena prie Didžiosios Britanijos. Taip pat jų pasitaiko prie Islandijos, Norvegijos, Airijos, Šiaurės jūroje prie Vokietijos, Danijos, Olandijos krantų bei Baltijos jūros šiaurinėje dalyje. Prie Lietuvos šios rūšies ruonis vienintelį kartą buvo pastebėtas 2005 metų vasarą.

Rytų Atlanto ruoniai vengia atviros jūros, gyvena pakrančių seklumose - netoli krantų, dažnai - arti didelių upių žiočių. Tai - sėslūs gyvūnai,  nuo pamėgtų vietų  toli nemigruojantys. Patinai užauga iki 180 centimetrų ilgio ir gali sverti daugiau nei 100 kilogramų. Patelės šiek tiek smulkesnės. Paprastuosius ruonius nuo pilkųjų galima nesunkiai atskirti – pirmiausiai pagal tamsią kailiuko spalvą. Jų lupų kraštai yra nusileidę į apačią ir lūpų forma primeną aukštyn kojom apverstą V raidę. Taip pat jų galva trumpesnė ir apvalesnė nei pilkųjų ruonių ir panaši į šuns snukutį, dėl to jie dar vadinami jūros šunimis. Minta plekšnėmis, strimelėmis, silkėmis, menkėmis, unguriais, tobiais, stintomis, neatsisako ir krabų, krevečių, įvairių moliuskų. Per dieną vienas ruonis suėda 8,5 kilogramų žuvies.

Ruoniukai gimsta birželio pabaigoje–liepos pradžioje. Patelės dažniausiai grįžta į krantą prasidėjus atoslūgiui, nes turi suspėti pagimdyti iki prasidedant naujam potvyniui. Naujagimiai išvysta pasaulį jau pakankamai išsivystę, todėl gali išsyk savarankiškai plaukti. Vienintelis (labai retai du) ruoniukas gimsta be balto embrioninio kailiuko, kaip kad pilkųjų ruonių mažyliai. Ką tik gimęs jis yra 70-90 cm ilgio ir sveria 9–11 kg. Pirmąsias gyvenimo dienas paprastojo ruonio jauniklis dažnai būna vandenyje ir nesitraukia nuo motinos, o į sausumą grįžta tik pailsėti. Motina maitina jauniklį 4-6 savaites. Ruonė mažylį gali maitinti ir sausumoje, ir vandeny. Laktacijos metų ruoniukui formuojasi poodinis riebalų sluoksnis. Netrukus jis bus storas ir tada ruoniukas pradės gyventi savarankiškai.

Subręsta šie ruoniai 5-6 metų amžiaus. Patelės - anksčiau. Meilės sezonas šiems gyvūnams prasideda rugsėjį. Įdomu tai, kad šių ruonių patelės gyvena ilgiau nei patinėliai. Jos gali išgyventi net  iki 35 metų, tuo tarpų patinėlių gyvenimas trumpesnis net 10 metų.

Tačiau ne visi ruoniai išgyvena iki tokio amžiaus. Ir dėl to neretai būna kalti žmonės. Nemažai gyvūnų žūna patekę į žvejų tinklus. Ką tik po gimdymo išgąsdinta mama gali palikti savo vaiką. Taip pat šių ruonių populiacijas stipriai veikia jūros tarša.


Šiame straipsnyje: Jūrų muziejusruoniai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Po Klaipėdą migravo briedis
    Po Klaipėdą migravo briedis

    Po uostamiestį sekmadienio rytą klaidžiojo briedis. Laukinis gyvūnas buvo pastebėtas keliose vietose šiaurinėje miesto dalyje.  ...

  • Naujai suskambėjusios dainos išjudino ir jaunimą, ir senjorus
    Naujai suskambėjusios dainos išjudino ir jaunimą, ir senjorus

    Klaipėdiečiai ir uostamiesčio svečiai šėlo pagal naujai suskambusią lietuvių liaudies muziką. Dalis senųjų lietuviškų dainų virto visiškai neatpažįstamomis ir galėjo varžytis su šiuolaikiniais hitais. ...

    2
  • Uostamiestyje neįsijungė dalis gatvės žibintų
    Uostamiestyje neįsijungė dalis gatvės žibintų

    Klaipėdoje, Liepojos gatvėje, šeštadienio vakarą neveikė dalis gatvės apšvietimo žibintų. Buvo užtemęs ruožas ties gyvenamuoju „Dragūnų“ kvartalu, važiuojant iš šiaurinės miesto dalies į pietus. ...

    1
  • Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų
    Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų

    Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas didžiausių vėjo jėgainių uostų Europoje. Užkariavę Šiaurės jūros rinką danai gręžiasi ir į Baltijos jūrą. ...

    8
  • Kitais metais Nidoje bus tvarkomas Urbo kalnas
    Kitais metais Nidoje bus tvarkomas Urbo kalnas

    Vienu iš Nidos simbolių laikomas Urbo kalnas su švyturiu jau kitąmet bus pradėtas tvarkyti, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. ...

  • 70 metų sulaukęs Šventosios švyturys įsileido smalsuolius
    70 metų sulaukęs Šventosios švyturys įsileido smalsuolius

    Šeštadienį, Pasaulinę švyturių dieną, paminėtas Šventosios švyturio 70 metų jubiliejus. Šia proga jis atvėrė duris lankytojams. Norinčių pasigrožėti panorama iš viršaus netrūko, tad teko lauk...

  • Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu
    Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu

    Šiame darbe maža romantikos. Be to, jis reikalauja ir didelio atsidavimo, ir profesionalumo. Tačiau tik padirbėjęs Norvegijoje ergoterapeutas Mantas Gilys patyrė, kaip išties turėtų būti vertinami – įskaitant ir materialinę i&scar...

    10
  • Iš nuskendusio laivo iškeltas varpas tapo eksponatu
    Iš nuskendusio laivo iškeltas varpas tapo eksponatu

    Gegužės pradžioje iš netoli Lietuvos teritorinės jūros nuskendusio laivo iškeltas varpas tapo muziejaus eksponatu. Radinys, taip pat šūsnis geros kokybės nuotraukų bei filmuota medžiaga apie ekspediciją į Baltijos gelmes perduot...

  • Vietoj nuogalių pliažuose – šuniukai
    Vietoj nuogalių pliažuose – šuniukai

    Pakeitus higienos normą, kad paplūdimiuose savivaldybės turi numatyti zoną, kur būtų galima atsivesti šunis, neišvengiama nesusipratimų ir konfliktų. Gelbėtojai nespėja drausminti į oficialius pliažus besiveržiančių šeiminin...

    11
  • Uostamiesčio politikas supykdė visuomenininkus
    Uostamiesčio politikas supykdė visuomenininkus

    Klaipėdos tarybos narys Vytautas Čepas užsitraukė grupelės visuomenininkų nemalonę. Jie kreipėsi į miesto Etikos komisiją, prašydami įvertinti, ar politikas nenusižengė taikomiems etikos standartams. ...

    16
Daugiau straipsnių