JDJ: laisvę iš mūsų pavogė (papildyta)

Kovo 11-ąją protestu paminėję Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) atstovai pabrėžė, kad Lietuva per 20 laisvės mėtų nuėjo ne tuo keliu.

Nori ne perversmų, o permainų

Vilniuje, ant Tauro kalno, susirinko keli šimtai JDJ rėmėjų. Pirminiais policijos duomenimis, dalyvių skaičius siekė tarp 500 ir 1000. Aktorius Regimantas Adomaitis, regis, pamažu perimantis JDJ lyderio vairą iš teisininko Kęstučio Čilinsko, ragino susirinkusiuosius švęsti dvidešimtąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, bet ir susimąstyti, kas per tuos 20 metų nutiko mūsų valstybei.

JDJ atstovai dar sykį pabrėžė nesiekiantys perversmų, nekurstantys riaušių. Tačiau jų esą netenkina ta valstybė, kuri buvo sukurta per 20 metų. Filosofas Krescencijus Stoškus, ekonomistė Aušra Maldeikienė, maestro Saulius Sondeckis bei daugelis kitų kalbėtojų akcentavo vieną mintį - esą valstybė pernelyg pasinėrė į materializmą bei korupciją, o žmogų paliko vieną.

Ypač gausiomis ovacijomis palydėtas S.Sondeckio pasisakymas. Jis susirinkusiesiems priminė tiek Seimo nario Lino Karaliaus gastroles Tailande, tiek vis daugiau klausimų keliantį pedofilijos skandalą, tiek apverktiną Lietuvos kultūros padėtį. Vienas žymiausių Lietuvos dirigentų ypač piktinosi Vilniaus - Europos kultūros sostinės programa. Esą kituose Europos miestuose už analogiškoms programos skirtas lėšas pastatytos koncertų salės, surengti įspūdingi, aukšto lygio renginiai. O Vilnius esą sugebėjo tik iššaudyti kelis milijonus litų fejerverkais, apsikrauti skolomis ir pastatyti prie Neries surūdijusį vamzdį.

Filosofas K.Stoškus taip pat sulaukė minios palaikymo. Ypač audringai reaguota į jo pareiškimą, esą tie, kurie kovo 11-ąją švenčia Gedimino prospekte, tik imituoja patriotizmą.

R.Adomaitis: „Aš su žmonėmis“

R.Adomaitis žurnalistams teigė pasirinkęs tautą, o ne ją valdančius politikus. Esą politinės sistemos degradavimas ir pačių politikų nuopuolis - pagrindinės priežastys, dėl kurių jis nutarė kovo 11-ąją švęsti ne su valdžios atstovais, o su protestuotojais.

„Aš su žmonėmis. Tie, kurie švenčia Seime, Vyriausybėje, užsidarė nuo žmonių, išdarinėja savo dalykus. Prieš 20 metų tie patys žmonės stovėjo prie Seimo, kad apginti Lietuvą, kad apginti nepriklausomybę, laisvę. O šiandien jie (politikai - red. Past.) atsitvėrė nuo mūsų. Kaip jūs manote, kur aš turėčiau būti?“, - retoriškai klausė R.Adomaitis.

Anot jo, JDJ jis pasirinko dėl to, kad tai nepartinis judėjimas, propaguojantis jam artimą filosofiją.

Nacionalistai siūlo „gervaldiją“

Be Lietuvos bei JDJ vėliavų, renginyje mirgėjo ir marginalų simbolika: atėjo keletas Socialistinio liaudies fronto atstovų, nemažas pajėgas į renginį atsivedė nacionalistinių pažiūrų Mindaugas Murza, prieš keletą metų pasikeitęs pavardę ir tapęs Gervaldu. Beje, M.Murzos-Gervaldo vadovaujami nacionalistai mitingo dalyviams dalijo spaudinius, kuriuose agituojama už naują valstybės valdymo formą - „gervaldiją“. Žinoma, tai, kad ši nauja politinė ideologija stebėtinai panaši į naująją nacionalistų lyderio pavardę - ne sutapimas.

Tarp šių marginalų keliamų tikslų - išstojimas iš Europos Sąjungos, „nacionalidarbininkiškos“ valstybės sukūrimas bei „judokratijos“ nuvertimas.

Iš tribūnos pasisakę JDJ atstovai nereikalavo nacionalistų pasišalinimo iš renginio, tačiau pabrėžė, kad jie prie judėjimo galėtų prisijungti tik atsisakę savo radikalių pažiūrų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių