Japonų architektas prie Neries garažo nestatytų

Neries pakrantėje karaliauja žaluma. Tokią šios vietos ateitį įsivaizduoja "Lituanicos" konkurso tarptautinė komanda nugalėtoja iš Olandijos, vadovaujama japonų architekto Hiroki Matsuura.

Kitas žingsnis - derybos

Urbanistinių ir architektūrinių idėjų konkurse, kuriame buvo ieškoma, kaip vystyti teritoriją tarp Kauno pilies ir P.Vileišio tilto, vietinius architektus nurungė komanda "Maxwan" iš Roterdamo. Vakar oficialioje kūrybinių dirbtuvių nugalėtojų paskelbimo ceremonijoje "Maxwan" atstovų nebuvo, apie laimėjimą komandos vadovui pranešta telefonu.

Džiugią žinią išgirdęs H.Matsuura teigė, jog tikisi bendradarbiauti toliau vystant minėtą teritoriją. Oficialius pokalbius žadama pradėti kitų metų pradžioje.

Tiesa, po pirmojo konkurso etapo "Maxwan" komandos tarp keturių finalisčių nebuvo, komisija kiek vėliau nusprendė papildomai pakviesti ir šiuos architektus dalyvauti finale.

"Įtraukėme, kad padidintume konkurenciją, projektų, koncepcijų įvairovę. Gavosi taip, kad jie ir laimėjo", - šypsojosi konkursą organizavusios bendrovės "Baltisches Haus" direktorius Saulius Buteliauskas.

Nugalėjusi komanda turi pirmumo teisę derėtis dėl tolimesnio projekto vystymo. Jei su ja nebus susitarta, užsakovai kalbėsis su kitomis finale dalyvavusiomis komandomis.

"Derybos tam ir yra, kad susitartume", - pridūrė S.Buteliauskas paklaustas, ar užsieniečiai neužsiprašys itin aukštos kainos. Vertinimo komisijoje, sudarytoje iš 16 narių, buvusios batų fabriko "Lituanica" teritorijos savininkai turėjo tik kelis balsus.

S.Buteliausko vertinimu, japono vadovaujamos komandos projektas geras tuo, kad yra realus. Kvartalo išdėstymo struktūra tokia, kad projektą būtų patogu vystyti etapais, darbo galėtų imtis net ir skirtingi vystytojai.

Įžvelgė ir trūkumų

"Maxwan" projekte siūloma užstatyti vadinamąjį "Lituanicos" transporto žiedą, eismas judėtų "T" raidės formos sankryža. Čia pat numatytas įvažiavimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kuri aptarnautų "Lituanicos" kvartale išdygsiančius pastatus. Neries kranto gatvė, skirianti "Lituanicą" nuo upės, paverčiama pėsčiųjų zona, už jos - 3-4 aukštų pastatai.

Šis projektas turi ir trūkumų. "Nelabai pavykę sprendiniai prie pilies, manome, kad antros ir trečios vietos laimėtojų pasiūlymai tikrai geresni. Neries pakrantė irgi galėtų būti šiek tiek geriau išvystyta", - komentavo S.Buteliauskas. Pavyzdžiui, prie upės, netoli P.Vileišio tilto numatytos krepšinio aikštelės, jo nuomone, yra ne vietoje.

"Ir dėl finansinių galimybių "Maxwan" komanda Neries pakrantę siūlo palikti žalią su kelių gatvelių intarpais", - komentavo konkurso organizatorė, architektė Andrė Baldišiūtė.

Ji atkreipė dėmesį, kad "Maxwan" komandoje vyravo urbanistai, galbūt tai ir lėmė jų pergalę. Jiems 9 komisijos nariai skyrė pirmąją vietą, antros ir trečios vietos laimėtojams atiteko atitinkamai 4 ir 3 pirmosios vietos. Pastatų architektūrą, kaip manoma, turėtų perimti architektūros specialistai.

"Olandų architektūros biuruose urbanistai, pastatų ir landšafto architektai yra atskirti", - pridūrė A.Baldišiūtė.

Darbo užteks ir kauniečiams?

Nė viena finale dalyvavusi komanda nesiūlė Neries upės krantinėje įrengti automobilių saugyklą, kaip kad yra numatyta savivaldybės parengtame detaliajame plane.

"Savivaldybės poziciją gerbiame, sekančiame etape reikės gvildenti šį klausimą", - teigė "Baltisches Haus" direktorius. Vicemeras Rimantas Mikaitis patikino, kad automobilių stovėjimo aikštelės klausimas bus sprendžiamas žalumos naudai. Svarbiausia, kad projekte būtų numatyta vieta į Senamiestį atvyksiančių miestiečių automobiliams.

Konkurso organizatorių nuomone, 11 ha teritorijos viziją toliau galėtų kurti ir kelių finalinių komandų konsorciumas.

Antros vietos laimėtojų - kauniečių architektų komanda MAJ.GAM, vadovaujama Gintaro Prikockio, komisijos buvo įvertina už ryšį su pilimi, už šalia jos numatytą Pilies uostą.

"Jei ši teritorija išties būtų vystoma, tokios apimties projektas vienai grupei būtų per didelis. Manau, būtų galimybė įsijungti ir kitiems architektams. Galbūt iš vienos pusės turėtų atsirasti bendras urbanistinis sprendimas, o pasireikšti architektams čia vietos labai daug", - komentavo G.Prikockis.

Jo komandos pasiūlytame projekte išskirtinis objektas - koncertų salė netoli pilies, dabartinės automobilių stovėjimo aikštelės vietoje. "Niekas nežino, kas ją galėtų čia statyti, tačiau šią vietą reikėtų bent rezervuoti ne komerciniam, o miesto reikšmės statiniui", - įsitikinęs G.Prikockis.

Trečiąją vietą laimėję architektai iš Vilniaus, pasivadinę GSGS, pasiūlė netradiciškai išnaudoti Neries pakrantę sukuriant virš vandens pontonines salas. Specialistų nuomone, tai būtų bene pirmas žingsnis Kaunui atsigręžiant į upes. Tačiau tokio projekto įgyvendinimo kaštai - sunkiai įkandami, kilo abejonių, ar apskritai tai realu.

Su "Lituanicos" konkurse dalyvavusių komandų projektais galima susipažinti Ryšių istorijos muziejaus II aukšto salėje iki gruodžio 23 dienos.

Autoriai:

Pirmoji vieta - "Maxwan": Hiroki Matsuura, Jason Hilgefort, Artur Borejszo, Jonas Grinevičius, Anna Borzyszkowska, Nobuki Ogasawara.

Antroji vieta - MAJ.GAM: Gintaras Prikockis, Asta Prikockienė, Andrius Kenstavičius, Marius Ščerbinskas, Mažvydas Zajankauskas, Justas Prikockis.

Trečioji vieta - GSGS: Gintaras Klimavičius, Saulius Pamerneckis, Gintaras Čaikauskas, Sigitas Kuncevičius.

Vertinimo komisijos narių nuomonės:

Mindaugas Pakalnis, bendrovės "Vilniaus planas" vyriausiasis architektas:

Nugalėtojų projektas - pragmatiškas, realiai įgyvendinamas. Jis neleis padaryti klaidų ateityje. Tai ir yra nugalėtojų sėkmės priežastis. Žinoma, svarbu, kas ateityje dirbs prie šio projekto architektūros prasme. Mano galva, turėtų vykti atskiri kvartalų konkursai. Kvartalai galėtų skirtis ir architektūrine išraiška.

Loreta Janušaitienė, Kultūros paveldo departamento vyresnioji specialistė, architektė:

Asmeniškai tikėjausi ne to lyderio. Mano nuomonė skiriasi nuo komisijos daugumos nuomonės. Mano galva, architektūrine prasme buvo daug stipresnių projektų.

Nerijus Valatkevičius, Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas, architektas:

Manau, kad idealaus, be mažiausių priekaištų, nebuvo nė vieno projekto. Tačiau vienos nuomonės nebus niekada, kai bandoma spręsti tokius sudėtingas uždavinius.

Audrius Ambrasas, architektas, Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos narys:

Projektas, kuris nugalėjo, turėjo daugiausiai pliusų ir mažiausiai minusų. Jo pragmatiškumas ir lankstumas, žvelgiant į tolimesnį projekto įgyvendinimą nekeičiant pačios idėjos iš esmės, lėmė pergalę. Visuose konkursui pateiktuose projektuose yra nemažai teigiamų dalykų, juos, manau, bus galima panaudoti.