Ištvinęs Nemunas tapo gražuolės kapu

Naujas "Kauno dienos" istorinis tyrimas. Kauno arkikatedros bazilikos viduje turbūt ne vienas esame matę antkapinę plokštę, skirtą Julijai Aleksandrovnai Tatiščevai, tačiau tik nedaugelis žino, ko ši garsaus Rusijos aristokrato ir diplomato žmona, keliavusi iš Vienos į Peterburgą, užsuko į Kauną ir tą pačią dieną čia mirė.

Matoma vos įėjus

Kaunietė menotyrininkė Laima Šinkūnaitė 1924-aisiais sudarytoje Kauno arkikatedros bazilikos inventorinėje knygoje aptiko šios šventovės memorialinių paminklų sąrašą. Bene pats seniausias iš šių suregistruotų paminklų - Julijos Aleksandrovnos Tatiščevos antkapinė plokštė su epitafijos tekstu. Balkšvo patamsėjusio marmuro plokštė, puošta dviem vainikais ir herbiniu skydu su simboliais, matoma vos įėjus pro pagrindines ar šonines bažnyčios duris - ant paskutinio, skaičiuojant nuo altoriaus pusės, centrinės eilės pilioriaus (kolonos, remiančios bažnyčios skliautą).

Epitafija senąja rusų kalba praneša, kad čia palaidota Rusijos pasiuntinio prie Austrijos imperatoriaus sosto žmona, kuri mirė 1834 m. balandžio 22-ąją Kaune, keliaudama iš Vienos į Peterburgą.

Kas buvo ši moteris, kodėl atvažiavo į Kauną ir čia mirė, nepavyko sužinoti nei Kauno apskrities viešosios bibliotekos Kaunistikos skyriuje, nei Kauno apskrities archyve, į kuriuos dažniausiai kreipiamasi ieškant tokių įvykių pėdsakų. Surasti atsakymus padėjo netikėta pažintis su žinomo Lietuvoje gydytojo Gintauto Kazanavičiaus tėvu Vincu Kazanavičiumi. Šis plačios erudicijos žmogus yra parašęs prisiminimų apie gyvenimą tremtyje ir po jos knygą, kurioje gausu netikėtos informacijos apie garsius mūsų šalies žmones Sibire, tarpukario bei sovietinėje Lietuvoje.

Gimė Kanopkų dvarelyje

V.Kazanavičius su šeima 1948 m. buvo ištremtas į Sibirą. Tremtyje susipažino su ne vienu Lietuvai nusipelniusiu žmogumi. Vienas jų - tarpukario Lietuvos Seimo narys, Advokatų tarybos pirmininkas, senų atvirukų, knygų ir kitų leidinių kolekcininkas, savamokslis istorikas Zigmas Toliušis, rašęs ir eilėraščius. V.Kazanavičius, išsaugojęs nemažai originalios Z.Toliušio kūrybos ir vertimų, dalį jų sudėjo į savo atsiminimų knygą "Vargo keliai".

Tarp eiliuotų Z.Toliušio kūrinių, parašytų Sibire, dėmesį patraukė ilgokos poemos pavadinimas - "Ties Tatiščevos antkapiu Kauno katedroje". Būtent šis kūrinys praskleidė nežinomybės apie J.Tatiščevą uždangą.

Iš Z.Toliušio, garsėjusio erudicija ir smalsumu, kūrinio ir asmeniškai atliktų istorinių tyrinėjimų aiškėja, kad J.Tatiščeva gimė 1785 m. dabartinės Baltarusijos ir buvusios LDK teritorijoje - Slonimo apylinkėse, Kanopkų dvarelyje, stovėjusiame ant Nemuno kranto. Beje, Julijos brolis Jonas, Napoleono armijos generolas, itin pasižymėjo mūšyje su Rusijos armija būtent ties Slonimu.

Visą šios gražuolės istoriją ras ištikimi "Kauno dienos" prenumeratoriai.

Penktadienį "Kauno diena" dovanoja naują žurnalą prenumeratoriams "Kaimynai". "Kaimynai" bus leidžiamas kas ketvirtį ir jį nemokamai gaus kiekvienas, užsisakęs "Kauno dieną".



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių