Istorikas: Gedimino prospektas buvo... šunkelis

Merdintis Gedimino prospektas pamažu praranda savo blizgesį, tačiau prestižu ir prabanga tviskėjo jis toli gražu ne visuomet. Tikrasis prospektas pradėjo formuotis tik praėjusio amžiaus pradžioje.
 
"Maždaug iki XIX a. vidurio buvo nutiestas prospekto gabalas tarp dabartinės Vilniaus gatvės ir Katedros aikštės. Toje teritorijoje buvo vienas sudegęs mūrinis namas, o ten, kur dabar stovi "Novotel" viešbutis, buvo dvarininko namas ir sodas. O dalis nuo dabartinės Vilniaus gatvės iki Lukiškių aikštės buvo žvyrkelis. Maždaug ten, kur dabar yra Lukiškių aikštė, buvo pirklių būstinė – prieplauka, sandėliai ir t. t.", – Diena.lt pasakojo Vilniaus istorijos žinovas Antanas Rimvydas Čaplinskas.

Pasak jo, tik ankstyvojo XX a. ekonomikos klestėjimas padėjo pamatus prospekto prestižui.

"Prospektas pradėjo kurtis daug vėliau. Turiu 1890 m. Vilniaus planus. Ten vietoj "Novotel" – sodas, Lukiškių aikštėje – dirbami laukai. Tik kai prasidėjo judėjimas, pradėjo kurtis viešbučiai, valstybinės įstaigos, ėmė formuotis prospekto vaizdas.

XX a. pradžioje čia įkurti Pirklių rūmai, rajonas kūrėsi kaip prestižinis. Pagal imperijų standartus tokiame mieste kaip Vilnius gatvių plotis turėjo siekti 20 sieksnių (daugiau kaip 40 m – red. past.), ir prospektas buvo pirmoji gatvė, kuri išplėsta iki tokių ribų.
Dar iki Pirmojo pasaulinio karo planuota Lukiškių aikštėje pastatyti didžiulį gražų teatrą, tačiau prasidėjo ginčai, paskui kilo karas – tuo viskas ir baigėsi. Kai Vilnius pergyveno kapitalizmo bumą, miestiečiai turtėjo, ir jiems reikėjo tokios vietos, pradėjo dygti rūmai, vyko lenktynės, kas šauniau pasistatys", – tęsė A.R.Čaplinskas.
 
Prospektui sekėsi ir per Antrąjį pasaulinį karą: nors Vilniui apskritai kliuvo nedaug, kitos centrinės miesto gatvės nukentėjo kur kas smarkiau nei prospektas.

Sovietmečiu prospektas buvo daugiau administracinės paskirties, nors būta ir gana aktyvios prekybos. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prospekte išliko daugelis valstybinių įstaigų, jame glaudžiasi didžioji dalis ministerijų, tačiau prekyba ir pramogos suklestėjo neregėtu tempu. Na, buvo suklestėjusios, mat dabar aktyvumas prospekte artėja prie tokio, koks buvo XIX a., kai čia tebuvo keletas namų ir žvyrkelis.
 

--------------------------------------------------------------------------------
 
Reitingai ritasi žemyn
 
Dar neseniai Gedimino prospektas buvo vadinamas viena brangiausių Europos gatvių. 2008 m. bendrovė "Jones lang LaSalle" pagrindinę sostinės gatvę įvardijo kaip 25-ąją brangiausią gatvę visoje Europoje.

Tiesa, Ryga ir Varšuva pasirodė esančios brangesnės – kaimyninių sostinių pagrindinės gatvės užėmė atitinkamai 2-ą ir 23-ią vietas. O iki brangiausia Europos gatve tituluotos Champs Elysées Paryžiuje Gedimino prospektui buvo kaip šuniui iki Mėnulio.

Vidutinė patalpų nuomos kaina Vilniaus širdyje tuomet siekė apie 720 eurų už kvadratinį metrą, o Paryžiuje tas pats kvadratinis metras kainavo net 7360 eurų.
 
Naujausiuose tyrimuose Gedimino prospekto tarp lyderių nebeliko.
 
Tiesa, pats Vilnius dar laikosi tarp pasaulinių lyderių. Sostinė dar figūruoja daugelyje tyrimų kaip vienas brangiausių miestų nekilnojamojo turto (NT) pirkėjams. Tačiau per metus patirtas drastiškas nuosmukis.
 
Kaip skelbia NT ekspertizių portalas globalpropertyguide.com, Lietuvos sostinė, paprastai tariant, sparčiai pinga.

2008 m. analizėje Vilnius iš brangiausių pasaulio miestų užėmė tikrai solidžią 55-ą vietą: pagal NT kainas aplenktas Talinas, Ryga ir daugelis kitų Europos sostinių. Tačiau 2009 m. ekspertizė Vilnių pastūmėjo 12 laiptelių žemyn, į 67-ą vietą. Beje, net gerokai atpigęs Vilnius pagal NT kainas lenkė tokius miestus, kaip Portugalijos sostinė Lisabona, turistų pamėgta Vengrijos sostinė Bukareštas ir netgi visame pasaulyje karnavalais pagarsėjęs Brazilijos didmiestis Rio de Žaneiras.

Teisingumo dėlei reikėtų pridurti, kad vidutines NT kainas Brazilijos linksmybių sostinėje gerokai numuša priemiesčiai, kuriuose kriminogeninė padėtis tokia prasta, kad būsto ir, pavyzdžiui, karvės, kainos yra gana panašios.
 
Tiesa, ši analizė paskelbta pernai vasarį, taigi tikėtina, kad naujausioje portalo suvestinėje sostinė tenkinsis dar kuklesne vieta.