Islandijos dulkės dengia du trečdalius Lietuvos, į darbą negrįžo Kauno meras (papildyta)

Islandijos ugnikalnio išmestos dalelės padengė jau maždaug du trečdalius Lietuvos teritorijos. Nuo nakties paralyžiuotas Lietuvos oro uostų darbas.

Pelenai pasiekė Lietuvą

Aviacinės meteorologijos sinoptikė Eugenija Kuliešaitė Lietuvos radijui pranešė, kad penktadienį dėl prastų oro sąlygų uždaryti visi Lietuvos oro uostai. Lėktuvai neskrido į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus ir iš jų.

Vulkaniniai pelenai rytą jau buvo pasiekę vakarinį Lietuvos pakraštį. Priešpiet pranešta, jog pelenai dengia du trečdalius Lietuvos.

Dėl Islandijos ugnikalnio išsiveržimo užterštos oro erdvės Lietuvoje lėktuvai nekils ir nesileis iki 15 val., pranešė šalies oro erdvę prižiūrinčios įmonės "Oro navigacija" generalinis direktorius Algimantas Raščius.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad vienas iš pavojingiausių reiškinių skrydžių saugai yra vulkaninės kilmės pelenų išmetimas ir jų judėjimas atmosferoje. Įkaitę iki tūkstančio laipsnių pelenai patenka į lėktuvų turbinas ir gali jas užkimšti ar išlydyti detales ir sukelti avarijas.

Štilis, kokio dar nebuvo

Kauno tarptautinio oro uosto Skrydžių valdymo bokšte sumontuotos modernios įrangos ekranuose - nė vieno judančio objekto. Tai - atšauktų skrydžių daugelyje Europos valstybių pasekmė.

Kauno skrydžių centro valdytojai Rimantas Sutkauskas ir Grigorijus Archipovas penktadienį tik dairėsi ir diskutavo, kada bus priimtas sprendimas atnaujinti skrydžius.

„Keista, kad tokie tušti ekranai, dar tokio vaizdo nesu matęs,“ - stebėjosi kelių dešimtmečių patirtį turintis R.Sutkauskas.

Skrydžiai iš Kauno tarptautinio oro uosto atšaukti penktadienį. Sustabdžius oro uostų darbą ketvirtadienį į Kauną atskridę du lėktuvai neišskrido pagal grafiką į Londoną.

„Dabar nežinia, kuriam laikui viskas sustojo. Belieka laukti naujos informacijos ir stebėti žinias apie ugnikalnį“, - sakė G.Archipovas.

R.Sutkauskas įsitikinęs, kad skrydžiai bus atnaujinti tik tuomet, kai visiškai neliks grėsmės. Esą ugnikalnio skleidžiamos dulkės yra pavojingos lėktuvams.

„1982 m. „British Airways“ lėktuvas Indonezijoje pateko į vulkaninį debesį ir sustojo visi jo varikliai. Sklęsdamas lėktuvas sėkmingai nusileido, niekas nenukentėjo“, - pavyzdį pateikė R.Sutkauskas.

Kauno oro uosto internetiniame portale skelbiama, jog registracija skrydžiui į Londono Stanstedo oro uostą atšaukta. Šis skrydis buvo numatytas 12 val.

Prieš 15 val. "Ryanair" lėktuvai turėjo pakilti į Brėmeną ir Dubliną, šie skrydžiai iš Kauno taip pat atšaukti.

17 val. iš Kauno oro uosto lėktuvai turėjo pakilti dviem kryptimis - į Liverpulį ir į Londoną. Šių skrydžių keleiviams grąžinami pinigai. Vėliausiai iš Kauno oro uosto penktadienį turėjo išskristi lėktuvas į Frankfurtą. Registracija į skrydį, turėjusį įvykti 22.10 val., atšaukta.

Užstrigo Brėmene

Darbo reikalais Vokietijos mieste Brėmene viešėjusi kaunietė portalui pasakojo, jog dulkės paralyžiavo oro uostų darbą.

Prieš kelias dienas su "Ryanair" lėktuvu iš Kauno į Brėmeną išskridusi moteris pasakojo turėjusi penktadienį apie pietus išvykti atgal į Kauną. "Deja, šįryt mums pranešė, kad visi skrydžiai atidėti maždaug parai. "Ryanair" atstovas mums pasiūlė važiuoti traukiniu iki Hanoverio, iš jo - į Rytų Berlyną, iš jo į Varšuvą, o iš jos autobusu į Kauną. Žodžiu, nežinia kada mes būsime Kaune", - neslėpdama nerimo pasakojo kaunietė.

Priešpiet kaunietei pranešė, jog ryt iš Vokietijos keleivius į Kauną parveš bendrovės "Ecoline" autobusas. "Per viešbučio langą matau, jog apsiniaukę. Ketvirtadienio vakarą saulei leidžiantis buvo giedra", - pasakojo Brėmene viešinti kaunietė.

Meras: traukiniai perpildyti

Ketvirtadienį vakare iš Briuselio turėjęs grįžti Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas įstrigo Belgijoje, nes buvo atšaukti visi skrydžiai.

„Vakar dar buvo juokinga, o šiandien jau nebe: neįsivaizduoju, ar pavyks į Kauną grįžti iki pirmadienio, nes oro uostai uždaryti, traukiniai perpildyti ir net nėra galimybės išsinuomoti automobilį“, - pasakojo meras.

Jeigu iki penktadienio vakaro nepavyks išsinuomoti automobilio, jis ketina prašyti, kad kas nors atvažiuotų jį paimti iš Lietuvos.

A.Kupčinskas apie ugnikalnio išsiveržimą sužinojo dar prieš 17.30 val., kai turėjo pakilti jo lėktuvas iš Briuselio. Interneto portale perskaitęs naujienas meras gerokai prieš skrydį atvyko į oro uostą pasidomėti, ar jo skrydis neatidėtas.

„Sužinojau, kad niekas neketina mūsų registruoti, todėl iškart kreipiausi į aviakompaniją SAS, kurios darbuotojai, kiek pasvarstę, pasiūlė apsistoti viešbutyje vieną dieną. Priešingu atveju būtų tekę nakvoti ant lagaminų“, - kalbėjo meras ir pridūrė, kad vėliau į aviakompaniją kreipęsi keleiviai tokio pasiūlymo nesulaukė.

Į kelionę pasiimta kreditinė kortelė labai pravertė ir kol kas sunku numatyti, kiek reikės pinigų, nes nežinia, kiek laiko teks užtrukti svetur. Jis abejoja, ar bus atlygintos patirtos išlaidos, bet džiaugiasi, kad bent nakvynė nekainavo.

Anot jo, oro uoste tvyro įtampa, visos patalpos perpildytos, žmonės stumdosi, kliūva tempiami lagaminai.

„Tokioje spūstyje dar nesu buvęs“, - atsiduso meras.

Penktadienį buvo sprendžiama, kaip iš Briuselio parvykti Kauno merui ir kitiems Lietuvos atstovams ES Regionų komitete.

Nutarta, kad Lietuvos delegacijos nariai traukiniu vyks iki Magdeburgo (Vokietija), o ten juos turėtų paimti iš Lietuvos išsiųstas mikroautobusas. Už jo nuomą apmokės Kauno miesto savivaldybė, tačiau vėliau visas išlaidas padengs ES Regionų komitetas.

Meras trečiadienį turi vykti į ES Regionų komiteto išvažiuojamąjį posėdį, kuris vyks Ispanijoje. Turėtų skristi maršrutu Kaunas - Ryga - Barselona - Grenada, paskui važiuoti autobusu į Jaen miestą.

Sutrikdė darbą

Vilniaus oro uostas tinklalapyje skelbia, kad skrydį iš Stokholmo penktadienį atšaukė "Skyways", iš Kopenhagos - SAS, o iš Briuselio "Brussels Airlines".

Atitinkamai "Chech Airlines", LOT, SAS, "airBaltic" ir "Skyways" neplanuoja penktadienį vykdyti dalies skrydžių iš Vilniaus.

Vilniaus oro uostas, kuris buvo uždarytas penktadienio naktį, planavo atnaujinti skrydžius nuo 9 val., jei sąlygos skrydžiams pagerės. Paskutinis orlaivis iš Rygos į Vilnių atskrido penktadienio naktį, apie pusę pirmos nakties.

Plačiau apie padėtį Kauno oro uoste ir specialistų komentarus skaitykite šeštadienio "Kauno dienoje".

Keleiviais privalo pasirūpinti

Tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis kaip šios keleiviai neturi teisės į papildomą finansinę kompensaciją, kurią jie gauna, kai skrydis atidedamas arba atšaukiamas dėl oro vežėjo kaltės.

Tačiau Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad oro bendrovės turi pasirūpinti keleiviais tinkamai.

"Europoje keliaujantiems asmenims ši padėtis kelia didžiulių sunkumų. Ji gali būti laikoma išimtine. Tačiau svarbu keleiviams priminti, kad šiomis aplinkybėmis lieka galioti Europos Sąjungos oro keleivių teisės", - sakė už transportą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas.

Keleiviai turi teisę gauti informaciją iš oro vežėjų apie savo teises, situacijos permainas, skrydžio atidėjimą ar atšaukimą. Žmonės privalo būti aprūpinti gėrimais, maistu, prireikus ir nakvyne.

Neįvykusių skrydžių keleiviai taip pat turi teisę pasirinkti kompensaciją už bilietą ar alternatyvią kelionę.

 

 

Vulkaniniai pelenai nepavojingi

Vulkaninių pelenų debesys tvyro Šiaurės Europoje, po truputi judėdami Didžiosios Britanijos, Škotijos, Nyderlandų Karalystės ir Belgijos link. Vulkaniniai pelenai į žemę nekrenta, debesys pakilę aukštai, todėl pavojaus žmonių sveikatai nėra. Tačiau lėktuvo skrydžiams šie reiškiniai nėra palankūs.

Prognozuojama, kad artimiausiu metu debesys išsisklaidys ir praras intensyvumą. Po vulkano išsiveržimo net į 11 km aukštį pateko smulkios uolienų dalelės, kurios kelia pavojų lėktuvų varikliams. Tikėtina, kad artimiausiu metu vulkaninių pelenų debesų judėjimas taps ypač aktualus Islandijai, Airijai, Jungtinei Karalystei, Švedijai, Norvegijai, Vokietijai, Belgijai, Prancūzijai, Nyderlandų Karalystei, Liuksemburgui, Danijai, Lenkijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai, Čekijai, Baltarusijai ir Rusijai.

Vulkaniniai pelenai yra mažos nelygaus paviršiaus mineralinių uolienų dalelės bei smėlio ir nuosėdų dydžio vulkaninis stiklas (mažesnės nei 2 mm skersmens), išsiveržę iš vulkano. Labai mažos pelenų dalelės gali būti mažesnės nei 0,001 milimetro.

Nors ir vadinama „pelenais“, vulkaniniai pelenai nėra degus produktas kaip minkšta puri medžiaga, kuri išsiskiria deginant medieną, lapus, popierių. Vulkaniniai pelenai yra kietos, netirpios vandenyje, dalelės. Ore vulkaniniai pelenai ir dujos greitai kyla į viršų, neretai pakyla daugiau nei iki 30 tūkst. pėdų (apie 9 km) aukštį. Vėjas gali greitai nupūsti pelenus nuo vulkano formuodamas išsiveržusius debesis. Kai debesys nešami pavėjui nuo išsiveržusio vulkano, pelenai, kurie iškrenta iš debesų, tampa mažesnio dydžio ir formuojasi retesni sluoksniai. Pelenų debesys gali keliauti tūkstančius km, šiek tiek cirkuliuodami žemėje.

Šaltinis: Sveikatos apsaugos ministerija



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių