Įkvėpė gyvybę socialistiniam rajonui

Jauniausiu ir moderniausiu Vilniaus mikrorajonu vadinama Pilaitė visai nesunkiai galėjo tapti miesto socialinės rizikos zona. Tik architektų pastangomis šios liūdnos baigties pavykta išvengti.

Statė miestą palydovą

Platūs prospektai, milžiniškos aikštės, lygūs ir „teisingi“ daugiabučių kvartalai. Dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Vilniaus generaliniame plane buvo numatyta idėja šalia Vilniaus sukurti pavyzdinį socializmo miestą satelitą, kuris savo plotu ir gyventojų skaičiumi prilygtų pusei Vilniaus.

Tiesiami platūs prospektai būtų buvę skirti ne tiek asmeniniams automobiliams, kiek viešojo transporto srautams. Vilnių su naujuoju miestu turėjo jungti net trys plačios gatvės, kuriomis būtų važinėję autobusai, troleibusai ir tramvajai. Į naująją gyvenvietę iš miesto centro turėjo būti nutiestas ir greitasis požeminis traukinys – pirmoji Vilniuje metro linija.

Tarybų Sąjungos žlugimo išvakarėse popieriuje užfiksuoti planai pradėti įgyvendinti realybėje. Vakarinėje miesto dalyje dešiniajame Neries krante pradėtos tiesti gatvės, ėmė augti pirmieji daugiabučiai – prasidėjo Pilaitės statybos.

„Idėja palikti senąjį miestą gyventi savo gyvenimu, o šalia jo kurti visiškai naują, su naujomis erdvėmis, naujais keliais ir naujais gyventojais, nėra sovietinis išmislas. Ši idėja buvo gana populiari Europoje. Tokių miestų nemažai buvo sukurta Vokietijoje. Bet tuomet, kai ši idėja pradėta įgyvendinti pas mus, Europoje jos jau buvo atsisakoma“, – dėstė sostinės planavimu užsiimančios įmonės „Vilniaus planas“ vadovas Mindaugas Pakalnis.

Plėtėsi Kauno link

Vakarų Europos patirtis liudijo, kad tvarkingų, tačiau bedvasių miestų palydovų idėja nepasiteisino. Tokios gyvenvietės laikui bėgant tampa socialinės įtampos židiniais, juose kyla nemažai kitų problemų. Tačiau Lietuvoje visuotinio planavimo laikais gerąja užsienio valstybių patirtimi nuspręsta nesiremti, juolab kad vis dar buvo populiari Vilniaus ir Kauno susijungimo idėja.

„Planuota, kad Vilniuje greitai gyvens milijonas žmonių. O Pilaitė turėjo tapti pirmuoju žingsniu to susijungimo link. Rajonas buvo pradėtas kurti vakarinėje Vilniaus dalyje ir toliau turėjo plėstis palei šia kryptimi esančius kaimus. Šie savo pavadinimus turėjo perleisti naujai kuriamiems rajonams“, – dėstė vyriausiasis Vilniaus architektas.

Sudarė gelbėjimo planą

Pašnekovas pasidžiaugė, kad žlugus Tarybų Sąjungai Vilnius buvo išgelbėtas nuo gigantomaniškų planų – paversti miestą bedvasiu didmiesčiu, kur visi šiuolaikiniai rajonai sudarytų tik nedidelę dalelę urbanistinio monstro.

„Be abejo, jei Tarybų Sąjunga egzistuotų, tie baisūs planai būtų įgyvendinti. Kad tam ruoštasi, liudija ir platūs į šią pusę numatyti prospektai. Bet planai įgyvendinti tik kokiais 10–15 proc.“, – dėstė pašnekovas.

Lietuvai tapus nepriklausoma buvo suvokta, kad Vilnius neaugs taip sparčiai, kaip tikėjosi sovietiniai architektai, tad ir plėsti Pilaitę nėra prasmės. Tačiau staigiai nutraukus statybas rajonas būtų atrodęs baisiai, nebūtų turėjęs savo struktūros, bendro vaizdo. Imta galvoti, kaip spręsti šią keblią padėtį. Galiausiai 1998 m. M.Pakalnio pastangomis buvo sukurtas šiaurinės Pilaitės dalies planas.

„Buvo aišku, kad jokių 200 tūkst. gyventojų čia tikrai nebus. Bet rajoną kaip nors gražiai reikėjo užbaigti, todėl buvo sukurtas šiaurinės Pilaitės dalies planas – su savo skverais, viešosiomis erdvėmis. Žinoma, jis nėra visai toks, kaip senoji Pilaitė, tačiau man atrodo, kad tie nauji namai gražiai užbaigia rajoną. Pirmieji arčiau Pilaitės prospekto yra aukšti, o toliau į šiaurę Zujūnų link jie žemėja“, – dėstė M.Pakalnis.

Realizuoja sovietines idėjas

Pagal architektų pateiktą šiaurinės Pilaitės dalies planą, statyboms artėjant Zujūnų link, daugiabučiai turėtų būti statomi vis žemesni, kol galiausiai pereitų į individualius mažaaukščius namukus.

Infrastruktūrinė Pilaitės projekto dalis buvo paveldėta iš sovietmečio. Tiesiog šiuolaikiniai architektai atsisakė sovietmečiui būdingos pompastikos.

„Tas pats Pilaitės prospektas buvo suplanuotas dar tais laikais. Ir jis šiuo metu užbaigtas, tiesiog jis nėra toks didingas ir platus, kaip buvo numatyta planuose. Realybėje jis turbūt būtų atrodęs dar didingiau. Juk panašiai buvo su daugiabučiais. Iš pradžių užstatymas neturėjo būti toks agresyvus. Kai planavo naują mikrorajoną, čia turėjo statyti 4 aukštų daugiabučius, tačiau kai pradėjo statyti, aukštingumas gerokai išaugo“, – pabrėžė pašnekovas.

Svarbu viešosios erdvės

Problema, kurios, pasak M.Pakalnio, iki galo nepavyksta išspręsti Pilaitėje, – tai viešosios erdvės. Jų vis dar trūksta.

„Kodėl Europoje buvo atsisakyta tokios miestų palydovų idėjos? Nes buvo įrodyta, kad tokiuose miestuose gyventojai neturi identiteto ir laikui bėgant tai įtampa pagrindine socialinės įtampos priežastimi. Tai vietos be istorijos, be bendrų interesų. Žmonės gyvena kas sau ir neturi visiškai nieko, kas juos sietų. O juk miestas – tai ne namai ar gatvės, tai pirmiausia bendruomenė“, – pabrėžė pašnekovas.

Vakarų Europos mokslininkai yra įrodę, kad gyventojų identitetui formuotis ir ryšį su gyvenamąja erdve jiems užmegzti padeda viešosios erdvės. Todėl pastaruosius kelis dešimtmečius Vokietijoje ar Prancūzijoje naujai kuriamuose rajonuose daug dėmesio skiriama viešosioms erdvėms – parkams, aikštėms, alėjoms, skverams – įrengti. Pastarąjį dešimtmetį šios tendencijos pasiekė ir Lietuvą.

„Stengiamės Pilaitėje pataisyti sovietines klaidas. Tačiau viešosios erdvės šiame rajone vis dar problema. Senuosiuose planuose čia buvo numatyta tokia aikštė, kaip ketvirtadalis Lukiškių aikštės. Žinoma, kai kas padaryta. Yra bažnyčia, jos aplinka. Tai viešoji erdvė. Tačiau jeigu norime, kad šis rajonas būtų patrauklus, o jo gyventojai bendruomeniški, turime dirbti šia kryptimi“, – apibendrino M.Pakalnis.

Pilaitės istorija

1970–1980 m. Vilniaus miesto plėtros plane numatyta užstatyti vakarines teritorijas, kurti naujus mikrorajonus.

1988–1989 m. pradėtos pirmųjų daugiabučių statybos. Prieš jas pradedant sugalvotas pavadinimas. Naująjį rajoną nuspręsta pavadinti Pilaite.

1994 m. mikrorajono statybos buvo tęsiamos toliau.

1998 m. patvirtintas Pilaitės šiaurinės dalies planas.

Šiuo metu Pilaitėje yra apie 17 tūkst. gyventojų.

Rajono plotas – apie 14 kv. km.

Tankis – 1200 žmonių/kv. km.