Į tautinių mažumų mitingą prie Seimo susirinko apie 2 tūkst. žmonių

Penktadienį į tautinių mažumų surengtą mitingą prie Seimo dėl švietimo situacijos susirinko apie 2 tūkst. žmonių.

Protesto akcijos vietoje buvo sutelktos ir nemažos policijos pajėgos.

Mitingo dalyviai reikalavo atšaukti Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis tautinių mažumų mokyklose įvedama daugiau dalykų dėstyti lietuvių kalba bei numatoma nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos egzamino reikalavimus.

Mitingo dalyviai, tarp kurių - nemažai vaikų ir jaunimo, laikė plakatus su užrašais: „Ne - priverstinei asimiliacijai“, „Stop minority discrimination“ („Stop mažumos diskriminacijai“ - angl.), „Diskriminacinai ir nutautinimo politikai - stop“, plakatais paramą mitingo reikalavimams deklaravo ir iš Klaipėdos atvykusių rusiškų mokyklų atstovai.

Mitingo dalyviams dalyta protesto akcijos rezoliucija, kuria skelbiama, kad naujos redakcijos Švietimo įstatymo pakeitimai dėl tautinių mažumų „buvo padaryti politiniiu pagrindu, siekiant sumažinti tautinių mažumų gimtosios kalbos vartojimą, tuo būdu asimiliuojant tautines mažumas ir silpninant jų konkurencingumą visuomeniniame gyvenime“.

Rezoliucija reikalaujama dar šią Seimo sesiją atsisakyti suvienodinto lietuvių gimtosios ir valstybinės kalbos brandos egzamino, įtraukti gimtosios - lenkų, rusų, baltarusių - kalbos egzaminus į privalomų brandos egzaminų sąrašą, tautinių mažumų mokykloms mokinio krepšelį padidinti 50 procentų.

Mitingo dalyvių rezoliucijoje skelbiama, kad valdžiai nepradėjus derybų su tautinių mažumų deleguotais atstovais ir neatsižvelgus į minėtus reikalavimus „bus pratęsti streikai“.

Prasidėjus mokslo metams rugsėjo 2-ąją kai kurie tautinių mažumų mokyklų kolektyvai vietoj pamokų mitingavo prie Prezidentūros. Į mitingą tuomet susirinko apie 600 žmonių, daugiausiai vyresniųjų klasių mokinių, mokytojų bei tėvų.

Mitingas prie Seimo penktadienį surengtas nepaisant to, kad sutarimą dėl švietimo sistemos pasikeitimų rado Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių sudaryta ekspertų darbo grupė. Šią savaitę darbo grupė paskelbė sutarusi, kad lietuvių kalbos brandos egzamino forma visų mokyklų abiturientams bus viena - rašinys, o egzamino vertinimo normos pereinamuoju laikotarpiu skirsis.

Tačiau vietos lenkus į mitingą kviečiančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikai pareiškė, kad dvišalės ekspertų grupės susitikimai lauktų rezultatų švietimo srityje nedavė.

Lietuvoje gyvena apie 200 tūkst. lenkais save laikančių žmonių.

„Labai gerai matosi, kad mus diskriminuoja, pamokos yra vedamos lietuvių kalba. Matot, aš neblogai kalbu lietuviškai, tai kam dar per prievartą laimingu daryti“, – LTV Naujienų tarnybai sakė mitinge dalyvavęs moksleivis.  

„[Norime], kad galėtume normaliai baigti mokyklą, mokytis savo kalba, tiesiog kad viskas būtų gerai, kad neturėtume septynių lietuvių kalbos pamokų per savaitę“, – sakė kita moksleivė.

Šiame mitinge prie lenkų prisijungė ir kitos tautinės mažumos, anksčiau garsiai nereiškusios nepasitenkinimo naujuoju Švietimo įstatymu. Pavyzdžiui, nemažas būrys rusų atstovų atvyko iš Klaipėdos.

„Tas įstatymas yra bendras ir lenkams, ir rusams, mes irgi sakėm, kad jis per skubiai priimtas, reikia kažkaip palaipsniui“, – teigė Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos pirmininkė Ela Kanaitė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas, e uroparlamentaras Valdemaras Tomaševksis tikina, kad jau du kartus susitikusi lietuvių ir lenkų ekspertų grupė esą nieko nenutarė. Politikas nesiryžta prognozuoti, kuo baigsis šis kelis mėnesius besitęsiantis lenkų nepasitenkinimas. Anot jo, vienintelis kelias – stabdyti Švietimo įstatymą.

 „Europoje niekas nepriima sprendimų buldozerio principu, Europoje valdžia atsižvelgia net į kažkokį vieną kitą protestuojantį, pas mus, deja, tūkstančiai žmonių išeina į gatves ir valdžia yra akla“, – tvirtina V. Tomaševskis.

„Aš tikrai neketinu papildomai Seime daryti jokių darbo grupių. Yra sudaryta tarpvyriausybinė dviejų valstybių komisija, kuri tikrai labai konstruktyviai, objektyviai dirba. Ir kai tame fone vis tiek užsispyrusiai organizuojami tokie mitingai, tai aš pirmiausia tą matau kaip nesantaikos tarp tautų kurstymą“, – sako Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Viešoji įstaiga „Europos žmogaus teisų fondas“ Generalinei prokuratūrai apskundė švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių. Jį kaltina neteisėtai disponuojant asmens duomenimis ir kurstant tautinę nesantaiką. Esą ministras pažeidė įstatymą siuntinėdamas laiškus lenkų tautinės mažumos atstovams.


Šiame straipsnyje: LenkainesantaikaLietuva

NAUJAUSI KOMENTARAI

Lietuvos lenkų blūdas

Lietuvos lenkų blūdas  portretas
Lietuvos Lenkijos komisija prieš Lietuvos lenkus, Lietuvos valdžia - tuo labiau. Tokiu būdu, visas pasaulis prieš Lietuvos lenkus. Kas jie per vieni, kad visi jų nekenčia?

lietuvis

lietuvis portretas
kas nepatinka tegu vaziuoja i savo lenkija

lai

lai portretas
nesimoko tie lenkai lietuvių kalbos, lai lieka tuteišiais for ever su savo po prastu kalba. Nesuprantu, kur čia problema. Greit jie patys pamatys, kad trukdo savo pačių vaikų lavinimui,jų ateičiai.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių