Į poilsio erdves braunasi statybos - užstatys Neries pakrantę

Miesto valdžia patvirtino bendrojo plano keitimo koncepciją ir uždegė žalią šviesą namų statybai bendrojo naudojimo ir rekreacinėse zonose. Namai gali iškilti ir Kleboniškyje, prie Neries upės.

Viską užstatys namais

"Pakeitimai nėra strategiškai svarbūs visam miestui. Tai labiau svarbu atskiriems piliečiams", - tikino Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius. Anot jo, savivaldybės administraciją pasiekė nemažai gyventojų prašymų dėl įvairių priežasčių pakeisti atskirų teritorijų ar pavienių sklypų tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas patvirtintas 2003 m. ir galioja iki 2013-ųjų.

Iš 120 pozicijų koncepcijoje gana didelę dalį sudaro siūlymai bendrojo naudojimo ar kitos paskirties teritorijose statyti gyvenamuosius daugiaaukščius ar mažaaukščius namus. Miesto politikai daugiau dėmesio žada skirti tik kai kurioms teritorijoms, kur susikerta skirtingi interesai.

Koncepcijoje numatyta užstatyti Neries pakrantes Kleboniškyje, prie J.Vienožinskio gatvės. Numatyta naikinti rekreacines zonas ir prie Neries Jonavos gatvėje. Čia taip pat turėtų išdygti namai. Ypač daug gyvenamųjų namų numatyta visuomeninės ir bendrojo naudojimo paskirties žemėje Šilainių seniūnijoje.

Aukštutiniuose Kaniūkuose siūloma leisti statyti namus net keičiant miškų ūkio žemės paskirtį. Nors Urbanistikos skyriaus vedėjas tikino, kad ten miškas ir liks, sunku suprasti, kaip vykstant statyboms miške pavyks išsaugoti medžius.

Kas apgins mišką?

Patvirtinus bendrojo plano keitimo koncepciją, jos sprendiniai mėnesį bus viešai eksponuojami, o paskui dar mėnesį truks vieši visuomenės svarstymai. N.Valatkevičius tikina, kad tvirtinant bendrojo plano pakitimą bus pritarta tik tokiems sprendiniams, dėl kurių visuomenėje nekils ažiotažo.

"Kaip jūs įsivaizduojate viešą svarstymą, jeigu yra miškas ir vienas suinteresuotas pakeisti jo paskirtį asmuo? Sunkiai seksis tarybos nariams kalbėtis su Romainių miško medžiais ar užliejamomis Nemuno pievomis, kurios bus paliktos rekreacijai", - ironizavo socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas.

Jis abejoja, ar per viešuosius svarstymus atsiras norinčiųjų ginti viešąjį interesą ir viešąsias erdves. "Jeigu nebus kam ginti viešojo intereso, miškai, poilsio zonos, vandenviečių teritorijos bus "prichvatizuotos", - įžvelgė K.Kriščiūnas.

Vicemeras Stanislovas Buškevičius įsitikinęs, kad žemės paskirties keitimą turėtų įvertinti tarybos Antikorupcijos komisija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. "Per viešąjį svarstymą neišvengsime neteisėtų veiksmų, nes tai susiję su dideliais pinigais", - perspėjo vicemeras.

Prie Nemuno - sandėliai

Konservatorius Gediminas Žukauskas susirūpino, ar nenukentės geriamojo vandens ištekliai, nes numatoma apkarpyti vandenviečių apsaugines zonas. Ten taip pat bus leidžiama statyti namus.

Iš bendrojo plano keitimo koncepciją rengusio N.Valatkevičiaus politikas atsakymo neišgirdo. "Kauno dienos" žiniomis, tokiems siūlymams žada priešintis patys gyventojai.

Urbanistikos skyriaus vedėjo teigimu, strategiškai bendrajame plane keisis tik viena teritorija. Nemuno pakrantė ties Marvelės gatve šiuo metu yra bendro naudojimo teritorija. Koncepcijoje numatyta, kad šioje vietoje iškils sandėliai, komercinės paskirties statiniai, kurie tarnautų uostui.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Pranas Paškevičius įsitikinęs, kad kiekvieno kauniečio pareiga yra dalyvauti viešuosiuose svarstymuose ir išsakyti savo nuomonę. Kitu atveju šaukštai gali būti po pietų. Jeigu neatsiras prieštaraujančiųjų, kad būtų pakeista žemės paskirtis bendrajame plane, politikai tam pritars.

Architektas Gintaras Balčytis:

Esu tik fragmentiškai apie tokius pakeitimus girdėjęs, bet nesu labai įsigilinęs. Vienareikšmiškai negalėčiau atsakyti, kas gerai ar blogai, nes nesu matęs konkrečių siūlymų. Mums niekaip nesiseka artėti prie upių. Tačiau tai, kad artėjame prie upių, nereiškia, kad visus krantus reikėtų užstatyti. Kita vertus, kai kurias teritorijas urbanizuoti gal ir būtų galima.

Manau, tokie klausimai turėtų būti svarstomi plačiau, kompleksiškai, nes tai turi įtakos Kauno architektūriniam ir urbanistiniam veidui. Vieši svarstymai su visuomene, kuriuos numato planavimo procedūros, sudomina tik tuos, kurių interesai tiesiogiai susiję su svarstomomis teritorijomis. Jei kalbama apie bendrojo naudojimo, rekreacines teritorijas, viešąjį interesą galbūt turėtų ginti visuomeninės organizacijos?

Šiuo atveju per svarstymą prieštaraujančių, matyt, daug nebus. Visuomenė tiesiog nesužino apie tokius svarstymus - tai ir yra blogybė. Aiški informacija kažkaip turi pasiekti plačiąją visuomenę. Neabejoju, kad tie skelbimai kažkur įdedami, bet ar eilinis žmogus gali susigaudyti, kai nurodytas kažkoks adresas ir parašoma, kad planavimo tikslas - pakeisti žemės paskirtį? Net ir dirbdamas toje srityje ne visada susigaudai, o paprastiems žmonėms - jokių šansų.

Tokios svarbos dokumentai turėtų būti skelbiami plačiau, pavyzdžiui, kaip apie planus Nemuno saloje. Didelio noro parodyti miestiečiams planus iš anksto, o ne tada, kai jau prasideda statyba, matyt, nėra.

Architektas, VDU profesorius Vladas Stauskas:

Šie bendrojo plano pakeitimai nebuvo pristatyti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai, kurioje dirba 20 profesionalų. Manau, turėtų būti tai padaryta, nes tai labai svarbūs dalykai. Labai keista, kad miesto savivaldybė eskpertų tarybai pristato svarstyti labai daug smulkių objektų, o vengia pateikti konceptualius, strateginius darbus. Aš nesu matęs nei šių siūlymų, nei profesionalaus teksto apie tai, todėl negaliu daugiau komentuoti. Jei tik sužinosiu, kur ir kada vyks vieši svarstymai, stengsiuosi dalyvauti.

Architektas Rimvydas Palys:

Kas tą planą kuria? Mums niekas nieko nerodo ir nesako. Reikia žiūrėti, kur ir kokia statyba numatoma. Būtų gerai pamatyti ir išgirsti ką nors apie tai, tik tada galėsiu pakomentuoti. Ir kiti kolegos, žinomi architektai, pirmą kartą apie tai girdi.

Miesto valdžia patvirtino bendrojo plano keitimo koncepciją ir uždegė žalią šviesą namų statybai bendrojo naudojimo ir rekreacinėse zonose. Namai gali iškilti ir Kleboniškyje, prie Neries upės.

Viską užstatys namais

"Pakeitimai nėra strategiškai svarbūs visam miestui. Tai labiau svarbu atskiriems piliečiams", - tikino Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius. Anot jo, savivaldybės administraciją pasiekė nemažai gyventojų prašymų dėl įvairių priežasčių pakeisti atskirų teritorijų ar pavienių sklypų tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas patvirtintas 2003 m. ir galioja iki 2013-ųjų.

Iš 120 pozicijų koncepcijoje gana didelę dalį sudaro siūlymai bendrojo naudojimo ar kitos paskirties teritorijose statyti gyvenamuosius daugiaaukščius ar mažaaukščius namus. Miesto politikai daugiau dėmesio žada skirti tik kai kurioms teritorijoms, kur susikerta skirtingi interesai.

Koncepcijoje numatyta užstatyti Neries pakrantes Kleboniškyje, prie J.Vienožinskio gatvės. Numatyta naikinti rekreacines zonas ir prie Neries Jonavos gatvėje. Čia taip pat turėtų išdygti namai. Ypač daug gyvenamųjų namų numatyta visuomeninės ir bendrojo naudojimo paskirties žemėje Šilainių seniūnijoje.

Aukštutiniuose Kaniūkuose siūloma leisti statyti namus net keičiant miškų ūkio žemės paskirtį. Nors Urbanistikos skyriaus vedėjas tikino, kad ten miškas ir liks, sunku suprasti, kaip vykstant statyboms miške pavyks išsaugoti medžius.

Kas apgins mišką?

Patvirtinus bendrojo plano keitimo koncepciją, jos sprendiniai mėnesį bus viešai eksponuojami, o paskui dar mėnesį truks vieši visuomenės svarstymai. N.Valatkevičius tikina, kad tvirtinant bendrojo plano pakitimą bus pritarta tik tokiems sprendiniams, dėl kurių visuomenėje nekils ažiotažo.

"Kaip jūs įsivaizduojate viešą svarstymą, jeigu yra miškas ir vienas suinteresuotas pakeisti jo paskirtį asmuo? Sunkiai seksis tarybos nariams kalbėtis su Romainių miško medžiais ar užliejamomis Nemuno pievomis, kurios bus paliktos rekreacijai", - ironizavo socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas.

Jis abejoja, ar per viešuosius svarstymus atsiras norinčiųjų ginti viešąjį interesą ir viešąsias erdves. "Jeigu nebus kam ginti viešojo intereso, miškai, poilsio zonos, vandenviečių teritorijos bus "prichvatizuotos", - įžvelgė K.Kriščiūnas.

Vicemeras Stanislovas Buškevičius įsitikinęs, kad žemės paskirties keitimą turėtų įvertinti tarybos Antikorupcijos komisija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. "Per viešąjį svarstymą neišvengsime neteisėtų veiksmų, nes tai susiję su dideliais pinigais", - perspėjo vicemeras.

Prie Nemuno - sandėliai

Konservatorius Gediminas Žukauskas susirūpino, ar nenukentės geriamojo vandens ištekliai, nes numatoma apkarpyti vandenviečių apsaugines zonas. Ten taip pat bus leidžiama statyti namus.

Iš bendrojo plano keitimo koncepciją rengusio N.Valatkevičiaus politikas atsakymo neišgirdo. "Kauno dienos" žiniomis, tokiems siūlymams žada priešintis patys gyventojai.

Urbanistikos skyriaus vedėjo teigimu, strategiškai bendrajame plane keisis tik viena teritorija. Nemuno pakrantė ties Marvelės gatve šiuo metu yra bendro naudojimo teritorija. Koncepcijoje numatyta, kad šioje vietoje iškils sandėliai, komercinės paskirties statiniai, kurie tarnautų uostui.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Pranas Paškevičius įsitikinęs, kad kiekvieno kauniečio pareiga yra dalyvauti viešuosiuose svarstymuose ir išsakyti savo nuomonę. Kitu atveju šaukštai gali būti po pietų. Jeigu neatsiras prieštaraujančiųjų, kad būtų pakeista žemės paskirtis bendrajame plane, politikai tam pritars.

Architektas Gintaras Balčytis:

Esu tik fragmentiškai apie tokius pakeitimus girdėjęs, bet nesu labai įsigilinęs. Vienareikšmiškai negalėčiau atsakyti, kas gerai ar blogai, nes nesu matęs konkrečių siūlymų. Mums niekaip nesiseka artėti prie upių. Tačiau tai, kad artėjame prie upių, nereiškia, kad visus krantus reikėtų užstatyti. Kita vertus, kai kurias teritorijas urbanizuoti gal ir būtų galima.

Manau, tokie klausimai turėtų būti svarstomi plačiau, kompleksiškai, nes tai turi įtakos Kauno architektūriniam ir urbanistiniam veidui. Vieši svarstymai su visuomene, kuriuos numato planavimo procedūros, sudomina tik tuos, kurių interesai tiesiogiai susiję su svarstomomis teritorijomis. Jei kalbama apie bendrojo naudojimo, rekreacines teritorijas, viešąjį interesą galbūt turėtų ginti visuomeninės organizacijos?

Šiuo atveju per svarstymą prieštaraujančių, matyt, daug nebus. Visuomenė tiesiog nesužino apie tokius svarstymus - tai ir yra blogybė. Aiški informacija kažkaip turi pasiekti plačiąją visuomenę. Neabejoju, kad tie skelbimai kažkur įdedami, bet ar eilinis žmogus gali susigaudyti, kai nurodytas kažkoks adresas ir parašoma, kad planavimo tikslas - pakeisti žemės paskirtį? Net ir dirbdamas toje srityje ne visada susigaudai, o paprastiems žmonėms - jokių šansų.

Tokios svarbos dokumentai turėtų būti skelbiami plačiau, pavyzdžiui, kaip apie planus Nemuno saloje. Didelio noro parodyti miestiečiams planus iš anksto, o ne tada, kai jau prasideda statyba, matyt, nėra.

Architektas, VDU profesorius Vladas Stauskas:

Šie bendrojo plano pakeitimai nebuvo pristatyti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai, kurioje dirba 20 profesionalų. Manau, turėtų būti tai padaryta, nes tai labai svarbūs dalykai. Labai keista, kad miesto savivaldybė eskpertų tarybai pristato svarstyti labai daug smulkių objektų, o vengia pateikti konceptualius, strateginius darbus. Aš nesu matęs nei šių siūlymų, nei profesionalaus teksto apie tai, todėl negaliu daugiau komentuoti. Jei tik sužinosiu, kur ir kada vyks vieši svarstymai, stengsiuosi dalyvauti.

Architektas Rimvydas Palys:

Kas tą planą kuria? Mums niekas nieko nerodo ir nesako. Reikia žiūrėti, kur ir kokia statyba numatoma. Būtų gerai pamatyti ir išgirsti ką nors apie tai, tik tada galėsiu pakomentuoti. Ir kiti kolegos, žinomi architektai, pirmą kartą apie tai girdi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių