Į Klaipėdą galingi kranai atplukdyti, o krantinė dar nepastatyta

Į uosto bendrovę „Klaipėdos Smeltė“ atplukdyti du galingi kranai konteineriams krauti. Analogų visoje rytinėje Baltijos pakrantėje neturinti įranga skirta kuriamam regioniniam konteinerių paskirstymo centrui.

Tačiau krantinė, prie kurios turėtų dirbti naujieji kranai, dar nepastatyta, o už jos statybą atsakinga uosto direkcija negali įvardyti, kada darbai bus baigti.

Du 27 metrų aukščio visiškai surinkti kranai į Klaipėdos uostą specialiu, itin sunkius krovinius plukdyti pritaikytu laivu atplaukė iš Lenkijos uosto Gdynės. Tokių kranų šiuo metu daugiau nėra nė viename rytinės Baltijos pakrantės konteinerių terminale. Aikštelėje sandėliuojamiems konteineriams perkrauti skirti kranai juos galės krauti į aukštesnes ir platesnes rietuves nei dabar.

„Kranai leis mums tankiau sukrauti konteinerius, geriau išnaudoti patį konteinerių terminalą. Tikimės, jie leis daugiau pritraukti konteinerių“, – sakė Linas Miceika, „Klaipėdos Smeltės“ gamybos direktorius.

Iki metų pabaigos į „Klaipėdos Smeltę“ turėtų atkeliauti dar 5 tokie kranai. Gegužę laukiama atplaukiant kitokio krano, skirto konteineriams iškrauti iš laivų.

Tačiau beveik 500 metrų krantinė, prie kurios jie turėtų dirbti, yra rekonstruojama nuo 2007-ųjų pabaigos. Teko keisti statybos rangovus, skelbti naują konkursą, kuris strigo teismuose. Konkursą laimėjusi bendrovė „Vėtrūna“ su partneriais iš Latvijos darbus turėjo baigti šį pavasarį, bet patyrė finansinių sunkumų.

„Šiuo metu įmonė yra restruktūrizuojama. Daugiau ką nors dėl konkrečios datos, kada bus užbaigtas šitas objektas, negalėčiau įvardinti, nes šiuo metu abu partneriai derasi tarpusavyje, kaip jie pajėgs objektą užbaigti ir kokie bus terminai“, – situaciją nupasakojo Roma Mušeckienė, Jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros ir plėtros departamento direktorė.

„Klaipėdos Smeltės“ vadovas tikisi, kad iki liepos bus pastatyta bent 30 metrų krantinės, ir kranai galės pradėti dirbti.

„Kadangi turime vieną veikiančią terminalo dalį, mums tiesiog reikės perdislokuoti konteinerių transporto judėjimo schemą, kad tuos kranus galėtume įdarbinti“, – paaiškino Rimantas Juška, „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius.

Vieno galingo krano kaina 5 milijonai litų. Konteineriams iš laivų iškrauti skirto krano – 22,5 milijono litų. Jei jie negalėtų dirbti, skaičiuojama, per dieną įmonė patirtų apie 80 tūkst. litų nuostolių.

Regioninio konteinerių paskirstymo centro finansuotojams įmonė yra įsipareigojusi iki 2019 m. konteinerių krovą padidinti mažiausiai 6 kartus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

gebelsas

gebelsas portretas
nu jo.... lietuviams statyti krantines - zemas lygis.... va kad taip kokia atomine statyti... tai be trukumu pastatytu.... ir laiku ir uz sudereta kaina.... na kaip kad uzdarineja IAE.... arba stato nacionalini stadiona...

sawas

sawas portretas
per metus su trupučiu ,,Klaipėdos hidrotechnika'' sukalė špuntą,užbetonavo krantinę, pastatė atramines sieneles,sujungė templėmis,įrengė pokraninius kelius (tik nereikia pokraninių kelių ardyti kelių metų), užpylė akvatoriją t.y. praktiškai beliko pakloti dangas t.y. maksimum keli mėn darbo ir štai kai kurių genijų dėka jau keturi metai situacija nesikeičia, kiek pajamų negavo įmonė,valstybė,jei vieno krano prastova dienai 80000 lt.o kranų ten dirbs daugiau nei trys.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Šilutėje – novatoriškos robotikos dirbtuvės
    Šilutėje – novatoriškos robotikos dirbtuvės

    Vakarų Lietuvos regiono jaunimui atsiveria daugiau galimybių įgyti elektronikos, programavimo ir inžinerijos kompetencijų. Auginti susidomėjimą moderniomis technologijomis nuo šiol Šilutėje padės nauja robotų gamybos laboratorija, vasar...

    1
  • Pamaryje – pirmosios žąsys
    Pamaryje – pirmosios žąsys

    Pamaryje užfiksuotos pirmosios parskrendančios žąsys. Nors kai kurie sparnuočiai jau suka lizdus, ornitologai tikina, jog jie dar nėra tikrieji pavasario šaukliai. ...

  • Ateitis – energiškai taupūs kvartalai
    Ateitis – energiškai taupūs kvartalai

    Daugiabučių namų renovacijai įgavus pagreitį, specialistai atkreipia dėmesį, kad atnaujinti pavienius pastatus – neprasminga. Savivaldybės raginamos imtis didesnių iššūkių – didinti kvartalų energinį efektyvumą. ...

    1
  • A. Karaliūnaitė: saldumynai pavojingesni nei alkoholis
    A. Karaliūnaitė: saldumynai pavojingesni nei alkoholis

    Žolininkę Adelę Karaliūnaitę šiurpina ne viešai parduodamas alkoholis. Kur kas didesnę grėsmę ji įžvelgia saldumynuose. Tačiau žinoma moteris nepuola peikti cukraus. Atvirkščiai, tikina, kad būti smaližiumi nėra jokia gėda...

    8
  • Laisvos darbo vietos Klaipėdos darbo biržoje
    Laisvos darbo vietos Klaipėdos darbo biržoje

    Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyrius informuoja, kad reikalingi: ...

    2
  • S. Šakinytės gyvenime – dvi naujos meilės
    S. Šakinytės gyvenime – dvi naujos meilės

    Klaipėdos dramos teatro aktorė, gyvūnų globos namų "Linksmosios pėdutės" įkūrėja Simona Šakinytė Metų klaipėdietės konkurso finale jau trečią kartą. Atsidavimas darbui ir nuoširdus rūpestis keturkojais – Simonos ...

    4
  • Pasigrožėti švente – iš visos Lietuvos
    Pasigrožėti švente – iš visos Lietuvos

    Sekmadienį finišavęs Šviesų festivalis tebeaitrina klaipėdiečių jausmus – gyventojai žeria pagyras šventės organizatoriams, kurie pirmosiomis dienomis dar mėgino suskaičiuoti šventės dalyvius, vėliau numojo sakydam...

    11
  • Nevalyti keliai aitrino vairuotojų įsiūtį
    Nevalyti keliai aitrino vairuotojų įsiūtį

    Antradienio rytas daliai vairuotojų, vykstančių į darbo vietas, prasidėjo šunybėmis. Tauralaukyje į pakelę nuslydo maršrutinis autobusas, Ginduliuose nusidriekė mašinų eilės dėl nedidelės įkalnės – apledijusio kalnelio...

    15
  • Nidoje bus ieškoma XIX a. prancūzų belaisvių karo stovyklos pėdsakų
    Nidoje bus ieškoma XIX a. prancūzų belaisvių karo stovyklos pėdsakų

    Prancūzijos vyriausybė per savo šalies ambasadą Lietuvoje nusprendė finansuoti žvalgomuosius tyrimus Kuršių nerijos smėlynuose, kur XIX amžiaus pabaigoje galėjo būti įrengta prancūzų belaisvių karo stovykla, antradienį rašo ...

    4
  • Rusniškų niuksas – šalies valdžiai
    Rusniškų niuksas – šalies valdžiai

    Valstybės šimtmetį izoliacijoje nuo pasaulio paminėję rusniškiai pademonstravo šalies valdžiai ir beribį kantrumą, ir specifinį humoro jausmą. Užlietą Rusnės kelią žmonės paženklino ne tik trispalvėmis, bet į medžius i&s...

    8
Daugiau straipsnių