Gyvūnų globėjas: bus ir daugiau Pipirų (dar papildyta)

Lietuvoje yra daugybė beglobių kačių ir šunų - kasmet jų sunaikinama per 100 tonų. Tokią statistiką pateikė trečiadienį portale viešėjęs Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) pirmininkas Benas Noreikis.

Sterilizacija padėtų

Specialisto tikinimu, šią problemą būtina spręsti. „Tam reikia užkirsti kelią, naudojant švietimą, skatinti gerą gyvūnų registraciją ir sterilizaciją. Visuomenės reakcija į šuns Pipiro istoriją rodo, kad tema apie gyvūnų teises yra aktuali“, - kalbėjo forumo svečias.

B.Noreikis ypač akcentavo iš globos namų ir prieglaudų paimtų gyvūnų sterilizaciją ir kastraciją - esą tai naudinga patiems gyvūnams. Pašnekovas nurodė, kad šia kryptimi jau dirbama.

„LGDD siekia, kad į Gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymą būtų įtrauktas punktas, reikalaujantis, kad visi gyvūnai, paimti iš globos namų ar prieglaudų, būtų sterilizuojami ar kastruojami“, - tikino specialistas.

B.Noreikis pabrėžė, kad gyvūnų sterilizacija ar kastracija prailgina augintinių gyvenimą. „Jie tada neserga lytinėmis ligomis, vėžiu ir tampa draugiškesni šeimininkui. Ši operacija Lietuvoje populiarėja, kaip ir kitose Vakarų šalyse“, - sakė specialistas ir pateikė įdomią detalę - esą vyrai labiausiai nenori kastruoti savo katinų ar šunų.

Gyvūnų globėjo skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 300 tūkst. šunų ir tiek pat kačių - esą kas dešimtas gyventojas laiko augintinį namuose.

Humanizmui pinigų nereikia

Išvydęs klausimą apie reikalavimą atsiklausti kaimyno, norint auginti šunį, B.Noreikis pasiūlė naminių gyvūnų augintojams kreiptis į Strasbūrą.

 „LGGD manymu, kaimyno atsiklausimas dėl gyvūno laikymo prieštarauja LR Konstitucijai ir jeigu kas nors norėtų pasiekti teisybę, tai nukeliautų iki Strasbūro. Ir čia iškovotų savo teises“, - įsitikinęs gyvūnų globėjas.

Ne vienas skaitytojas abejoja dėl rinkliavos ir mokesčių už gyvūnus skaidraus panaudojimo. Forumo svečias pripažįsta, kad yra spragų, kurias būtų galima taisyti.

„Pagal Kauno miesto gyvūnų laikymo taisykles privalote mokėti rinkliavą. tie pinigai nukeliaus į miesto bendrą biudžetą ir kas su jais bus daroma, nežinia. LGGD siekia, kad visi šunų ir kačių augintojai mokėtų metinį mokestį, o ne mėnesinę rinkliavą. LGGD siekia, kad rinkliavos dydis būtų neskausmingas ir nediskriminuotų pačių augintojų. Nes daugiabutyje gyvenantys turi mokėti, o privačiuose kiemuose šunis ar kates laikantys - ne“, - vardijo pašnekovas.

Jis pabrėžė, kad pinigai ir ekonomikos krizė tikrai turi įtakos gyvūnų gerovei.

„Kur žmonės skurdžiau gyvena, ten ir gyvūnai skurdžiau gyvena. Pavyzdžiui, Žaliakalnyje mažai valkataujančių šunų, palyginti su Vilijampole. Bet tai nereiškia, kad žmogus neturintis didelių pajamų negali humaniškai elgtis su gyvūnu“, - įsitikinęs B.Noreikis.

Bus ir daugiau Pipirų

Jis pastebi, kad Lietuva nėra išskirtinė šalis, kurioje žiauriai elgiamasi su gyvūnais.

"Deja, žmonės visur žiaurūs - ne tik gyvūnams, bet ir kitiems žmonėms. Šito 100 procentų nepakeisim. Atsitiks tokių atvejų kaip Pipiro ir daugiau. O tai yra gydoma švietimo būdu ir baudimu", - tvirtino gyvūnų globėjas.

B.Noreikis pasakojo, kad jau 15 metų kovoja su "Ąžuolyno meškučių" vadovybe.

"Mūsų manymu, ten gyvūnų laikymo sąlygos yra netinkamos. Net ir praėjusį šeštadienį LGGD atstovai stebėjo šio "cirko" pasirodymą balandžių parodoje LŽŪU. Buvo gaila žiūrėti į jauną meškiuką, kuris suko ratais vien dėl batono trupinėlio. Manome, kad tik išalkęs gyvūnas repitų visą savo dėmesį į šį batono kąsnelį", - prisimena pašnekovas.

LGGD žiniomis, viešosios įstaigos "Ąžuolyno meškučiai" du trečdalius valdo savivaldybė, o likusią - M.Zobovas.

"Taigi M.Zobovas turi gerą užnugarį ir gal dėl to sunku pakeisti padėtį. LGGD pakartotinai kreipsis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei Aplinkos ministeriją dėl gyvūnų laikymo sąlygų ir dokumentų patikrinimo", - pažadėjo draugijos pirmininkas.

Apie smurto atvejus prieš gyvūnus galite pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai telefonu 8 800 40403 arba ieškokite informacijos jų tinklapyje www.vmvt.lt.